BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

_all_in_a_day’s_work

pavargau, kodėl darbas baigias ne penktą, o šeštą? nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau nežinau ne-ži-nau.
nežinau, nežinau nežinau
nežinau.
nežinau
nežinau
nežinau
nežinau
nežinau
nežinau
nežinau
nežinau
nežinau
nežinau
nežinau ir nenoriu žinot. nežinau ir nebandau sužinot
nežinau. ne–ži–nau
kur eisim. ką veiksim. ką paskui reiks valgyt. taip.taip. taip.
nežinau
nežinau
nežinau\\
tiksliau tingiu. bet vistiek nežinau.
nes nežinau nėra šiaip kokia ką žinau dvejonė
ar nesugebėjimas apsispręst
nežinau yra pareiškimas.
pareiškimas, kad nenoriu žinot ir neketinu žinot ir nesigilinsiu ir pavargau. gal daugiausiai pavargau
bet koks skirtumas
jas
tu prisijungei
tu sun of a bich
tu su savo pusryčiais
ir valgymu
ir kodėl tu prie kompo jei valgai
pus ry čius
ir savo kelionėm
ir saule ir ten tikriausiai šilta
ir o kad tave kur
kad tave kur
kad mane kur
mhm mhm mhm
sakyk.
sakyk po velniais prie kokio ten akmens
god damn it jau minutė praėjo
aš čia suspense sėdžiu
ir man galvą skauda
vakar irgi skaudėjo
bet pagalvojau, kad koks po velniais skirtumas
niekas dar nuo galvos skausmo nemirė
kaip ir ta reklama,
kad vienas iš trijų suserga vėžiu, arba vienas iš trijų nesuserga
nežinau, nes niekad nesustodavau perskaityt tos reklamos
ir nenoriu
bet jei reikėtų rinktis norėčiau sirgt krūties vėžiu
ei, kur tu eini. aš irgi noriu jau eit
šitaip negalima
šitaip neetiška
ne į šventę eini.
reikia mokytis. iki aštuonių - devynių.
apie ką mes ten kalbėjom.
atrodo, kad visi aplinkui apsikrovę darbu, tik aš viena nuo visko nusimuilinu.
kartais aš dėl to blogai jaučiuos, bet in the end negi dabar čia imsi ir kaltinsi save. koks tikslas po velniais save kaltinti.
kodėl po velniais aš turiu dėl ko nors jaustis kaltės jausmą. jei padariau nesąmonę, tai tik todėl, kad turint omeny visas aplinkybes ir viską absoliučiai. turint viską galvoje, tiesiog nedovanotina tikėtis, kad aš tos nesąmonės padarius nebūčiau
ane?
ane ane
pf, velnias ką tu ten po velniais valgai. dar geriau, ką aš šiandien valgysiu.
valgymas toks keistas dalykas.
žmonės be perstojo valgo, pusryčius, pietus vakarienę, užkandžius tarp viso to. ir š.
ir kodėl jie valgo. ir kodėl jiems taip svarbu, kad tas maistas būtų skanus.
pavalgei po velniais ir užmiršai
koks skirtumas ar skanu ar ne
svarbiausia, kad paskui neskaudėtų galvos.
tai mano kiekvienos dienos tikslas
kurį man sunkiai sekas pasiekt.
velnias, taip šūdinai jaučiuos, emociškai that is.
nes žinai, galvoji, koks tikslas.
tarkim, kad svarbiausias gyvenime dalykas yra būti laimingu
bet ar taip jau blogai tokiu nebūt. turiu omeny, koks skirtumas, kaip aš jaučiaus vakar. jei tarkim aš dabar gerai jaučiuos
ir koks skirtumas kaip aš dabar jaučiuos, jei rytoj taip nebesijausiu
ane
mhm
dėl to man nepatinka visos tos meditacijų idėjos, ir šiaip visi kiti dalykai, kurie atseit padaro tave laimingu
nes tipo už kalnelio. žinai kad už kito kampo viskas pasikeis
bet ar tu
turiu omeny aš
ar tu-aš manai, kad protinga yra norėti visą laiką jaustis taip pat
tarkim niekaip
atseit tam tikrų asmenybės sutrikimų turintys žmonės nieko nejaučia
ir man atrodo, kad jie dėl to nepergyvena
ir šiaip žmogaus siela yra toks durnas dalykas, tiksliau ne dalykas, o koncepcija. kvaila galvot, kad žmonės turi sielą
lygiai taip pat kvaila galvot, kad žmogus sukurtas dirbtiniu būdu tos ’sielos’ neturės. prašyčiau,
labai jau gerai apie save galvoji mano drauge.
nieko toj tavo galvoj stebuklingo nėra
tik prisiminimai ir patirtys ir pan.
ir kokia po velniais tų prisiminimų ir patirčių prasmė? kokia vertė? visi jų turim na ir kas. net ir tas mano draugas bomžas, kurį kartais matau miegantį ant laiptų, kai pažiūriu pro skylutę duryse.
ir paskui bijau eit į koridorių. bet kartais tenka.
ir paskui aš galvoju, kad jis greičiausiai bandys įsilaužt į mano durną butą
ir greičiausiai paims mano kompą. o velnias, o kas jei jis paimtų mano darbus
o velnias, kam jam jų reikia. bet o velnias
būtų žiauriai blogai. žiauriai blogai jausčiaus
jaučiu verkčiau kokias tris dienas ir paskui mėnesį negalėčiau nieko daryt
nes galvočiau, kad kokia prasmė ir kad niekam čia viso to nereikia ir panašiai
iš esmės galvočiau panašiai kaip ir dabar
bet dabar dar tunelio gale šviečia tokia nudusus lemputė.
kad tipo, gal reikia
kad tipo gal viskas bus gerai
kad tipo, koks skirtumas
kad tipo aš turiu tai padaryt
kad tipo aš neturiu pasirinkimo žinai
vienžo
dabar tu žinai, kiek galima parašyti per vieną darbo valandą.
/
na ne visai valandą ir aš vis dar nežinau, ką valgysiu vakarienei
vis dar nežinau.
/
turint omeny, kad pykstu ant savęs, greičiausiai nusipirksiu kokio mėšlo ir paskui tikėsiuos, kad tas bomžas iš manęs to maisto neatims, bet jis neatims, nes jis nenori problemų
ir plius, aš ir pati kaip bomžas atrodau, ir esu tikra, kad jie turi kokį nors bomžų kodeksą, kuris žinai. kuris , na žinai/
ir aš palikau pravirą langą. kad išsivėdintų kambarys
galbūt, jei jis įsilauš į butą jis uždarys langą.
ir išplaus lėkštes ir gal išsiurbs kilimą su visa ant jo išpilta druska
ir gal jis man parašys laiškelį, kad jis atsiprašo
ir kad jo bomžo gyvenimas yra labai sunkus ir nedėkingas
ir kad jis nepyksta ant savęs, nes turint omeny visas aplinkybes ir absoliučiai viską jis tiesiog negali pasielgti kitaip.
greičiausiai
ir paskui aš paskambinčiau žmogui iš kurio tą butą nuomoju ir tada jis paskambintų policininkams. ir jie būtų dideli ir pikti ir aš jiem be perstojo kartočiau, kad taip, jis paėmė mano kompiuterį, bet jis išplovė durnas lėkštes ir kad nieko čia tokio, kad jis neturėjo pasirinkimo ir kad mano kompe nebuvo nieko vertinga.
ah, mano muzikos kolekcija. ir keletas lievų filmų. kuriuos žiūriu kai noriu negalvoti apie tai, kaip viskas kvaila. ir keletas failų ir š
ir nuotraukos
ir mano kompas visas apdulkėjęs ir murzinas išteptas dažais ir iš esmės viskuo ką man gyvenime teko valgyt.
ir policininkas man sakys, kad taip, kad jis turėjo pasirinkimą. ir kad aš neturėčiau jam nuolaidžiaut. arba jį erzins mano nekategoriškumas. ir tikriausiai aš užmiršiu labai daug faktų, kurių jis klaus. ir jis susinervins. ir prieš jam ateinant aš būčiau sutvarkius butą ir jis sakytų, kad aš kvailai padariau, nes žinai, įkalčiai
ir tada greičiausiai reikėtų nueit į teismą, kuris vyksta visai kitaip negu aš įsivaizduoju. visai kitaip nei holivude. ir nebus pilnos salės žmonių
atsimeni tą teismą iš tos knygos rebeka. nežinau, kodėl ją skaičiau, nes nei ta knyga kuo svarbi nei ji kuo ypatinga. tiesiog ji buvo mano knygų lentynoj. ir aš neturėjau ką veikt. visa tai buvo taip seniai. ir toj knygoj buvo vieta, kur pagrindinė veikėja, kuri neturėjo vardo buvo teismo salėj dėl kažkokių ten intrigų. iš esmės kažkoks bernas už kurio ji ištekėjo, man regis nužudė savo buvusią žmoną. ir tos mergos vardas buvo rebeka. ir ji buvo absoliuti tobulybė. ir ji viską darė tinkamai ir ji visiems patiko ir š. ir man regis ji buvo jam neištikima. nežinau, neatsimenu.
vienžo. ir toj teismo salėj buvo labai tvanku. ir ta nelemta pagrindinė veikėja, nepatikėsi, apalpo. aš faktas neapalpčiau, aš stengčiausi viską padaryt teisingai. nes žinai. policininkai mane gąsdina. jie visada mane verčia galvoti, kad darau kažką netinkamo. aš neturiu atšvaito. ką žinau, galbūt aš vaikštau netinkamai. nežinau.
ir paskui aš grįžčiau į tą savo apvogtą butą. ir jausčiaus labai nesaugiai ir tikriausiai nuspręsčiau, kad reikia eit pasivaikščiot ir pravėdint savo durną galvą. ir tada tikriausiai irgi verkčiau, nes kaip sakiau, jis tikriausiai būtų padaręs ką nors mano darbams ir tai būtų tiesiog nežinau, sudaužę mano durną širdį.
tai toks kvailas išsireškimas. sudaužė širdį.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą