BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

_businessmen are serious

šiandien buvo durna diena

ne tokia kaip vakar

vakar irgi buvo durna

bet vakar visą kelią namo kalbėjau su savim

apie tai, kodėl kalbėti su savim gatvėj yra normalu

tai žinai

šiandien tiesiog šiaip durna diena.

nežinau kodėl amžinai nusprendžiu kad visi manęs nemėgsta

ne tame esmė

žinai.

tai netiesa

//

nežinau gal čia tik pms.

turiu omeny

greičiausiai

bet žinai

ką man po velniais dėl to daryt

ką aš žinau

vis dar negaliu pažiūrėt savo tam prakeiktam bendradarbiui į akis

aš tikriausiai jam kiek apsunkinu gyvenimą

bet jis man nepatinka

ir man nepatinka žiūrėt žmonėm

kurie man nepatinka į akis

nes žinai

nes faktas tas

kad man atrodo

kad jei aš pažiūrėsiu jiems į akis

žinai

jie supras kad aš jų nemėgstu

/

turiu omeny

man čia legit concern.

kažkuriuo metu pagavau save galvojančią

kad nereikėtų po velniais darbo metu klausyti durnos muzikos

nes tie žmonės

jie vien pažiūrėję į mane supras ko aš klausau

/

žinau, kad tai netiesa

bet žinai

tie žmonės

jie dažnai apie mane žino daugiau negu aš pati

iš nežinau ko

jie tiesiog žino

ir aš nežinau iš ko

ir greičiausiai iš akių

//

ir aš nieko niekada nežinau apie kitus

ir nusprendžiu dažniausiai kad jie manęs nemėgsta

nes aš kartais žinai

kam nors žiūriu po velniais į akis

ir galvoju

wtf?

kokio velnio aš žiūriu tam žmogui į akis

kas vyksta

kaip po velniais elgtis tokioj situacijoj

turiu omeny

nusišypsot ir užsimerkt

kad kitas žmogus galėtų nusukt žvilgsnį

ir kodėl tas kitas žmogus žiūri man į akis?

ar jis nori man kažką pasakyt?

ar aš kažką darau blogai

/

kartais man atrodo,

kad žmonės man tokiais atvejais bando kažką pasakyt

bet aš tiesio nesugebu susigaudyt ką

ir kartais aš klausiu

kas po velniais vyksta?

kas?

ko reikia?

ir jie sako kad nieko

ir aš tiesiog nesuprantu

nes prakeiktos pardavėjos kioskeliuose

kuriuose žmonės kartais perka gumos

ir kavą

ir aš nekenčiu kavos

kai aš padėkojju joms ir pažūriu į akis

jos žino

jos viską žino iš mano akių

jos žino kur dirbu

ir kur gyvenu

ir kad mano emocinis intelektas kaip mažo vaiko

prieš eidama namo netikėtai

labai netikėtai

pamačiau save veidrody

aš neatrodau kaip mažas vaikas

atrodau kaip rimtas žmogus

kažkuria prasme kažkoks komunistinis

bet vistiek

rimtas žmogus

kaip visi kiti

žinai

normalus

/

tai kodėl amžinai jaučiuos kaip mažas vaikas

kai tie žmonės į mane žiūri ir aš nesuprantu what a fuck

jaučiuos kaip mažas vaikas

tiesiogine prasme

turiu omeny

taip tiesiog yra

nežinau šiaip labai užknisa

ir dabar aš noriu verkt

nes užknisa

užknisa

kad aš taip nieko po velniais nesuprantu

žinai

ir atrodo, kad visi kiti supranta

nežinau nesvarbu

dar yra krūva

visokių kitokių

kokių tik nori niuansų šitoj prakeiktoj situacijoj

nežinau

žinai

kai pasakau kažkokią nesąmonę

dėl kurios vėliau man atrodo, kad visi manęs nemėgsta

ir jei jau kalbam atvirai

man atrodo

kad jie mane atleis

nes kaip kitaip

nes aš gadinu visiems nuotaiką ir panašiai

nors žinau, kad tai netiesa

tiksliau nežinau

žinau, kad neracionalu galvoti, kad tai tiesa

žinai

tai mane baigia iš proto išvaryt

blogiausia tikriausiai tai

kad visoj toj vietoj neradau nei vieno kuris būtų panašus į mane

nei vieno kuris galvoja

kad jei jau kažkas į tave pasižiūrėjo tai nebent dėl to

kad jis nori tau kažką pasakyt

ir jei nieko nesako tai tik todėl, kad tikis kad tu ir taip

vien iš tų durnų akių suprasi

vienžo

kaip sakiau

mėnesinės tarkim

nežinauu

noriu ką nors sudaužyt

bet žinau

kad jei taip padaryčiau

kitą kart kai pirkčiau gumos pardavėja apie tai žinotų

visi žinotų

žmonės gatvėj irgi žinotų

nereikia net į prakeiktas akis žiūrėt

kartais kai per pietų pertrauką

sėdžiu  kur

nors

žinai

kur nors

man atrodo kad žmonės žino

kad man ten ne vieta

visi žino

policininkai irgi žino

kiekvieną kart kai pamatau policininkus

man atrodo, kad jie tuoj prieis

ir pradės man pasakot

kaip labai man ten ne vieta

ir kad man niekur ne vieta

ir uždarys mane į kalėjimą

už tai kad vaikštau ne vietoj per kelią

ir visus nervinu

bet ir ten man bus ne vieta

nes kalėjimuose sėdi rimti žmonės

su rimtom problemom

ir

It’s always telling me about responsibility. Businessmen are serious. Movie producers are serious. Everybody’s serious but me.
It occurs to me that I am America.
I am talking to myself again.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą