BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

_horizontal ending

gerai, prisiekiu kad po velniais paskutinį kartą rašau apie mirtį

man atrodo, kad man atrodo, kad naktį man prasideda kažkokia paranoja žinai. nieko tu velnias nežinai, neesmė, but i digress

kas nors man turėtų duoti per nagus už tokį lietuvių kalbos nepuoselėjimą.

vienžo, mano drauge, vienžo

mano drauge.

sėdėjau aš po velniais su savo motina ant sofos. ji sėdėjo ant fotelio. ir ten šiaip toks krėslas daugiau. ir mes kalbėjomės as one does. ir šiaip. ir tai buvo malonus pokalbis. ji man rodė kažkokį megztinį ir panašiai

ir aš pažiūrėjau jai į akis

aš žiūrėjau jai į akis

ir kai aš žiūrėjau jai į akis

galvojau po velniais apie tai, kaip visa tai laikina

ir kad šitą akimirką

tą akimirką, kai žiūriu jai į akis

aš prisiminsiu.

žinai. žinai, ką noriu pasakyt

ir  visa tai galvodama aš žiūrėjau jai po velniais į akis.

žinai.

nesuprantu kokio velnio aš taip darau

kartais noriu, kad man kas duotų per galvą

kad kas įkištų grąžtą į smegenis ir pakrapštinėtų ten ką. žinojai, kad žmogui, kuris ‘išrado’ lobotomiją davė nomelio premiją?

hm, nežinojai? na matai, kas dieną po naujieną

tokiom akimirkom po velniais labai nori kur pasigert iki po velniais žemės graibymo

tokiom akimirkom galvoji, kad jau geriau būt religingu negu kontempliuoti visas šitas nesąmones.

tokiom akimirkom

tokiom akimirkom prisimeni, kad jei šypsosiesi tavo durnos smegenys pagalvos, kad tu laiminga ir viskas bus gerai

tokiom akimirkom prisimeni visokias one direction. nes po velniais, koks skirtumas, žinai

//

snitches get stiches

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą