BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

case_in_point_2

kartais kitaip po velniai tiesiog neįmanoma

kartais galvoji

ir kodėl aš sakau kartais

koks tikslas sakyti ‘kartais”

nežinau

kažkoks durnas žodis

jokios iš jo naudos

jis neperteikia jokios informacijos

žinai

nes kartais

nes dabar

bet ne tavo reikalas šiaip kada

galvoji

kad viskas

kad dabar viskas tau aišku

kad po velnių esi netalentingas žmogus

kad tiesiog taip yra

taip yra

ir nieko po velniais su savim negali padaryt

nes koks tikslas po velnių ką nors daryt, jei žinai, kad nebūsi geriausias, tiesa?

turiu omeny, žinoma,

aaaaišku, kad tas tikslas yra

bet tas tikslas durnas

ir gal vėliau man daeis, kad jis nėra toks durnas kaip kad man dabar atrodo

man daug dalykų daeina po laiko

atsimenu kažkada žiūrėjau kažkokį lievą filmą neatsimenu nei apie ką nei kas

nieko visiškai neatsimenu, tik atsimenu, kad jis turėjo lievą standartinę pabaigą

kurią buvau mačius milijoną kartų

bet vistiek žiūrėjau ir galvojau.

taip!

kaip aš anksčiau to nesupratau

viskas taip paprasta ir aišku man dabar

tik neatsimenu ką ten tokio supratau

gal kad žmonės bendrauja su kitais žmonėm, nes bendraudami su kitais žmonėm jie jaučiasi geriau?

nežinau

aš tau sakau, visiškai neatsimenu nors užmušk

nesvarbu

man regis apie kažką kitą kalbėjau

apie savo talentą

kokį dar talentą

atvirai sakant, nemanau, kad toks dalykas kaip talentas egzistuoja

manau, kad žmonės šitą sąvoką sukūrė tik tam, kad žiūrėdami kitų žmonių darbus nesijaustų visiškais tinginiais

nes dabar, tarkim jeigu žiūri į kokio nors žmogaus darbą

gali tiesiog pasakyti, kad jis talentingas

ir todėl jis sugebėjo padaryt tai ką padarė

aš netalentingas

ir todėl negaliu

bet faktas tas. kad nei vienas iš mūsų nesam talentingi. ir jei kas nors padaro ką nors verta dėmesio tai tik todėl, kad skyrė po velniais tam laiko

niekas po velniais iš niekur neatsiranda

pvz, kai ėjau į mokyklą už manęs per fiziką sėdėjo toks tipo vunderkindas

ir gali įsivaizduot, kaip mane nervindavo kad žmonės jį taip vadindavo

nes esmė tame, kad tiesiog kažkuriuo metu jis kažkuriam dalykui skyrė daugiau laiko negu visi kiti

viskas

ir paskui visi mokytojai skirdavo jam kur kas daugiau dėmesio ir taip toliau ir panašiai

jokio po velniais stebuklo tame nėra

garbės žodis

žinoma, visų smegenys veikia kažkiek skirtingai

ir aš pilnai suprantu, kad kai kuriems žmonėms kur kas sunkiau suprasti matematiką ir taip toliau

bet čia visai kita tema ir aš tiesiog neturiu nė menkiausio noro dabar aiškinti kodėl taip yra, kada taip yra ir ką tai išvis turi bendra su tuo, apie ką aš dabar taip įnirtingai bandau tau pasakyti

tiksliau ne tau

velnio man rūpi ar tu tai žinosi ar ne

vis tiek nežinotum ką su visa šita informacija, kurią aš taip nerangiai bandau perteikti ir pripažinsiu

man greičiausiai nepavyksta

ir po velniais, kodėl aš tau amžinai turiu aiškinti, kad puikiai suprantu, jog kalbu tik iš vienos perspektyvos ir taip toliau ir panašiai

velnias, atrodo norėdamas pasakyti paprasčiausią po velniais dalyką turi tiek visokių aplinkelių apvaikščioti

vien tam, kad niekas po velniais negalėtų prie nieko prisikabinti

ir kas linksmiausia. nesu tikra dėl žodžio linksmiausia. bet tarkim. kas linksmiausia

tai niekas po velniais prie nieko niekada ir nesikabinėja

nes niekam neįdomu

man irgi nebūtų įdomu

bet man įdomu apie tai rašyti

nes dabar gražus oras

kiek galima apie tą orą

ir paukštis kažkoks vienas už lango čiulba

ir kažkas kažkur rūko

ir mano langas iki galo praviras

ir aš su paltu nes šalta

ir man liežuvį nuo ananaso skauda

ir mano plaukai riebaluoti

ir ant mano kairės rankos parašyta

still not clean

bet c raidė nusitrynus

nes ji ant paties delno

žinai

tos vietos kur nykštys

ir atrodo, kad parašyta still not lean

kas turi visai kitą reikšmę,

bet koks skirtumas

nes niekas to mano delno nemato

nes dažniausiai einu į iki

kur yra savitarnos kasa

ir niekam po velniais vistiek nerūpi

bobutėm gal rūpi, bet jos nieko nesąko

nes jos tikriausiai bijo

nes ne apie tai dabar

bet nebeatsimenu apie ką

nes saulė leidžias ir aš matau ką kaimynai daro

bet man nerūpi

todėl nežiūriu

apie ką po velniais aš ten kalbėjau

ak

apie savo durną talentą

taigi jis teorinis

bet koks skirtumas

bet esmė tame, kad nors neegzistuoja talentas, egzistuoja menas

ir tai mane varo iš proto

meną žmonės gali kaip nori apibūdint nežinau ką apie jį sako visokiose akademijose nes nesu ten kojos

įkėlus

bet man ir nerūpi

ties žmonės po velniais vis tiek nieko nežino

gali po velniais milijoną knygų parašyt ir vistiek nežinot

ir mane užknisa. juodai, kad žmonės, kurie nėra kurios nors srities specialistai gali būti tos srities kritikais

man regis čia degradavimo požymis

jei nežinai ką reiškia kurti, kam po velnių rūpi ką tu po velniais galvoji

ir kam rūpi, kad tu išmanai istoriją

kam rūpi, jei vistiek kažkuria prasme, nors žinai, jos nesupranti

nes nežinai ką po velnių reiškia kurti

nežinau

tikriausiai turėčiau kažkuriuo metu ko nors atsiprašyti

lyg tai aš, po velnių žinau, ką reiškia kurti

turiu omeny, dėl dievo meilės. juk turėčiau turėti nors kiek kuklumo šituo klausimu, tiesa

gal ir tiesa

bet tiesa ir tai, kad čia durnas blogas

tiesa ir tai, kad emocijos yra neracionalus dalykas

tiesa ir tai, kad po velnių su tom neracionaliom emocijom nieko daugiau ir nepadarysi, nebent išliesi

ir man nepatinka tas žodis

išliesi. labai jau romantiškas

lyg aš po velnių čia kokį savo ilgesį baltijos jūros skandinčiau

kabant apie jūrą

aš jos bijau. nežinau

bet kai atsistoji po velniai įbridęs į jūrą ir pažiūri į horizontą

nežinau, mane kažkokia panika apima

bet esmė tame, kad menas egzistuoja

ir čia. šito blogo ribose

ir o dieve padėk tau, jei klaidingai interpretuosi tai ką ketinu pasakyt. nes tikriausiai gali pasirodyt, kad tai ne viską apima, kad tai kažkuria prasme yra neesminis dalykas, arba neracionalus reikalavimas

bet noriu, kad žinotum, kad po velnių patikėtum, kad galvojau apie tai kurkas daugiau negu tu

ne dieną po velniais ir ne dvi

ir ko tu po velniais iš manęs nori. aš toks pat po velniais žmogus kaip ir tu

skirtumas tik tas, kad aš kartais leidžiu sau po velniais parašyti 1000 žodžių rašinį

ir esmė tame, kad meno kūrinys reikalauja mastymo ir jausmų harmonijos

viskas

daugiau nieko

bet sakydama mastymo ir jausmų harmonijos neturiu omeny to, kad žmogus turi būti kažkokioj meditacinėj būsenoj, ar kad jam turi būti viskas pochui;

ne. tiesiog faktas tas, kad priimdami sprendimus žmonės vadovaujasi arba protu arba jausmais

žinoma, nėra taip, kad jausmais vadovaujantysis žmogus visai neklauso racionalaus proto. ir atvirkščiai

bet esmė ne tame, esmė tame, kad nei vien šaltu protu, nei vien įkvėptas kokio skaudaus išsiskyrimo ar meilės negali, tiesiog negali sukurti po velniais nieko vertinga

nes esmė tame, kad pirmu atveju, kai vadovaujiesi protu. nesugebi kažkuria prasme pajausti tavo darbo, visi kūriny naudojami elementai tau kažkuria prasme yra tik tušti kintamieji. nesugebi sukurti nieko asmeniško

ir faktas, kad pati kūrybos esmė yra pasidalinti savo žmogiška patirtimi su kitais.

dėl to , pavyzdžiui mane labai nervina, kai žmonės baidosi poezijos ar laiko kažkokius meno kūrinius perdaug pretenzingais ar jiems tiesiog per daug intelektualiais, kad suvogtų

nes faktas tas, kad po velnių žmogus, kuris sukūrė tą darbą yra lygiai toks pat po velnių kaip tu. ir jis kalba po velnių lygiai tokia pat kalba

jis kalba tau. po velniais

žinoma, nesakau yra tikrai pretenzingų kūrinių

šitoj vietoj dar derėtų paminėti, kad tiesiog negaliu pakęsti simbolizmo. tiesio g negaliu man atrodo, kad tai žemiausia meno rūšis

ir aš žinau, kad simbolizmas nėra meno rūšis

bet ne tame esmė

nes dar vienas dalykas. meno tikslas nėra pamokslauti. meno tikslas nėra pasakoti istoriją

žinai. turiu omeny, gali pasakot jeigu nori. niekas už lango su šautuvu nestovi

bet esmė tame, kad toks kūrinys niekada nebus vertingas

bent jau mano požiūriu

bet pavyzdžiui,

tikriausiai žinia tą knygą prisukamas apelsinas

jei buvai po velnių šešiolikos metų turi žinoti

ir ta knyga. taip, ji pasakoja istoriją, bet esmė yra visai ne tame, bent jau aš ją ne ten matau. esmė yra pačio autoriaus santykis su pagrindiniu ar pagrindiniais veikėjais

mane tiesiog absoliučiai pribloškė faktas, kad knygos pabaigoje neturėjau nei žalio supratimo, su kuo po velniais autorius save tapatina. nežinau. manau, kad tai tiesiog nuostabu

visa knyga buvo tokia pusė velnio

bet galas

galas mane tiesiog pritrenkė

ir vėl, visai nenoriu, kad pagalvotum, kad mėgstu skaityti knygas

žinoma, neturiu prieš jas nieko tokio

turint omeny, kad žiūriu į jas kaip į dienoraščius vieno talentingo žmogaus kitam

bet ne tame esmė

esmė tame, kad skaitau palyginus tikrai labai nedaug ir tik knygas, kurios kažkokius osmoso būdu patenkam į mano lentyną

beveik niekad jų neperku pati

ir jau nekalbu apie tai, kiek daug iš jų aš numečiau net neįpusėjus

velnias, vėl užmiršau apie ką ten kalbėjau kažką apie meną

žinau, bet visai neatsimenu kurį meno aspektą dabar čia turėčiau apginti

nesvarbu

praleiskim šitą dalį. ir grįžkim prie to, kad tuo tarpu žmogus, kuris vadovaujasi tik savo jausmais tuo tarpu negali sukurti nieko vertingo, nes kuriant kažkuria prasme jis nepriima visai jokio sprendimo

jis tik kažkuria prasme praleidžia visą jį supančią informaciją pro save kaip pro filtrą. kaip koks žvėrelis. kaip gamtos dalis. supranti?

jam niekad nekyla klausimas kodėl jis taip daro. ir toks jausmas, lyg visi jo darbai būtų atsitiktiniai. vos ne sėkmės reikalas supranti.

aš tikrai nežinau kaip tau tai geriau paaiškinti. turint omeny, kad niekad anksčiau nebandžiau viso to perteikti žodžiais

bet esmė tame. kad viskas galų gale niekada nėra paprasta. ir ryšys tarp mastymo ir jausmų. galų gale ką aš po velniais turiu omeny sakydama ‘mastymo’, lyg tai jausmingi žmonės visai nesinaudotų savo galva. turiu omeny kritišką mastymą. bet vėlgi. koks kritiškas mastymas gali būt kalbant apie meną. juk mene po velniais nėra taisyklių

čia viskas ir pradeda komplikuotis. galų gale dar pradėk man aiškinti, kad rothko newmanas buvo labai jausmingi žmonės

vėlgi, dar tikriausiai gali galvoti. kad taip, jie tokie nebuvo, ir tarkim, kad monė buvo. ir tu pavyzdžiui gali sakyti, kad jie abu yra savaip unikalūs ir kad nėra reikalo bandyti šituos du dalykus sukišti į vieną vietą. kad tai prieštarauja logikai

dar šiek tiek nuklysiu. tikriausiai dar norėsi man paprieštarauti, kad rothko nebuvo bejausmis, ir kad savo darbuose vaizdavo emocijas, ir panašiai, bet prašyčiau. žmogus skaitė nyče, visi jo darbai turėjo tvirtą teorinį pagrindą ir plius, nors jis vaizdavo emocijas. prašyčiau. koks po velnių tikrai jausmingas žmogus, koks po velnių įsimylėjęs poetas pasirinktų tokį jų vaizdavimo būdą.

kaip taisyklė pamiršau apie ką kalbėjau prieš tai. ak taip, kad tu sakai, kad nėra reikalo juos sukišti į vieną vietą. ir aš po velnių nenoriu dabar čia pradėti jokios po velnių revoliucijos.

bet norėčiau priminti, kad menas yra kažkuria prasme neapibrėžta sąvoka. ir, vėlgi. man ji yra neapibrėžta sąvoka. ir aš nežinau ką tau sako tavo dėstytojai, bet jei sako ką nors kito negu aš. jie tau meluoja.

ir širdingai atsiprašau. bet tiesiog negaliu laikyti nei vieno iš jų tikrai verčiančiais iš koto kažkuria prasme. nėra taip, kad jie man nepatiktų, ypač rothko.

ir vėlgi. tu sakysi, kad kuo po velniais save laikau. ir kaip drįstu vertinti tokį žmogų ir panašiai. bet užsičiaupk gal po velniais pagaliau

jei šitaip kabinėsies mes niekad nebaigsim šitos temos

turint omeny, kad aš jau dabar noriu miego ir turint omeny, kad vis tiek dar nepaminėjau daugumos dalykų, kuriuos norėčiau, turint omeny, kad vis užmirštu apie ką kalbėjau ir nuklystu nuo temos

manau dėl to kalta mokykla ir faktas, kad jose nebuvo viešo kalbėjimo pamokų. kuriuose vargšus nieko dėtus pienburnius žmonės išmokytų nenukrypti nuo temos ir baigti po velnių kalbėti apie tai apie ką pradėjo.

jau nekalbant apie įžangą dėstymą ir pabaigą

nesvarbu. esmė tame, kad nepaisant to, jog matau jų kūrinių vertę taip pat matau ir jų trūkumus. ir tiesiog negaliu negaliu jiems už tai atleisti. meno vardu. kažkuria prasme :)

nesvarbu. jaučiu kad imu nusišnekėti esmė tame, kad bijau, jog visi šitie reikalavimai kuriuos keliu meno kūriniui, nežinau. jie tikriausiai per dideli

bijau, kad man dar reikia laiko viską geriau susidėlioti į vietas. bijau, kad man dar reikia informacijos, kurią suteikti gali tik laikas.

ir galų gale. niekas po velniais negimė mokėdamas. matisas negimė su fovizmo manifestu parašytu ant kaktos

tad, prašyčiau, leisti man nusišnekėti. nes bijau, kad tai yra vienintelis man žinomas kelias norint ką nors suprasti

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą