BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

doin’ fine_ 1

pastaruoju metu

nuolat galvoju apie tai ką reiškia būt tobulu vartotoju.

kaip jis atrodo. nepasitikintis savim, įvarius daiktus suvokiantis kaip statuso simbolį.

kur aš visame tame įsipaišau

šiandien nusipirkau du baltus marškinius.

ar čia jau viskas? ar atlikau po velniais savo kaip vartotojo pareigą?

vieni iš jų man net nelabai patinka

nepaisant to kad buvo brangesni

kiti visai nieko. tik užknisa kad medžiaga tokia plona kad žinai

neesmė.

viskas prasidėjo dėl to kad nusilakavau nagus.

buvau susinervinus. galvojau, kad visi tie žmonės manęs nekenčia

ir galvojau, nu ir pochui

žinai. tego nekenčia

bent jau žinai. mano nagai žinai.

bus gražūs

gal čia nelabai tas žodis. nes vietoj to

kad nusikirpčiau juos kai užauga per ilgi’

aš nuplėšiu galą su kitu nagu.

velniai nematė.

žinau, kad nenorėjai to girdėt. ir tmi ir wtf

bet yra kaip yra. ir taip yra. ir tu dabar žinai

ir ką aš po velniais dabar tau padarysiu

nieko

esmė tame. kad niekas ten nejaučia man kažkokios

amžinos nepaaiškinamos neapykantos

tai tiesiog absurdiška

nepaisant to, kad man atrodo, kad tie žmonės

skaito mano mintis

jie tikriausiai net negalvoja apie mane kaip apie kažką

kas išvis galėtų turėti charakterį.

esmė tame

kad žinai

velnias.

žinai.

žinau, kad jie

ir tai nuskambės labai kvailai

nes viskas kas žmogiška yra kvaila

ir kvailiausia tikriausiai yra taip manyti -

kad viskas kas žmogiška kvaila

bet aš vis tiek taip manau

nes dėl kažkokios

nepaiškinamos priežasties

man gėda dėl to

kad esu žmogus

go figure

esmė tame

kad jie tiesiog nori su manim pasikalbėt

nereikia daktaro laipsnio kad tai išsiaiškintum

ir nepaisant to

kažkokiais nepaiškinamais būdais

sugebu nusimuilint nuo visų nors kiek socialinių situacijų.

//

kažkada ėjau pro dailės akademiją

buvo pertrauka ar kas

krūvos intravertų ir nesuprastų sielų. ir what not.

visi jie sėdėjo dešimt metrų vienas nuo kito

lyg tai duodami vienas kitam suprast kaip labai jie nenori būt trukdomi

bet kartu

jie vis dėlto ten sėdėjo. ir tu tiesiog žinai

kad jie norėjo kad juos po velniais kas nors užkalbintų

ir paklaustų kokias po velniais jie ten knygas skaito

//

esmė tame. kad tokiom situacijom atsisėdu ne už dešimt metrų.

nusitrenkiu į kitą miesto galą

gatvėm pro kurias niekas nevaikšto

ir

iš esmės tai kvaila.

turiu omeny, man tai neatrodo kvaila.

bet tai legit kvaila

nežinau iš kur po velniais atsirado ta nepaaiškinama baimė.

maždaug ką aš turėsiu sakyt jei kas nors su manim pasisveikins

dažniausiai tik nusišypsau

nes žinai

aš debilė. ir man kitaip neišeina

ta šypsena iš esmės turėtų reikšti kad maždaug

prašau neklausk manęs nieko

nes paskui aš nežinosiu ar mes jau draugai po velniais

ir tokie dalykai iš esmės varo mane iš proto.

garbės žodis

/

turiu omeny

kiekvieną kart kai su kuo nors pasikalbu nusprendžiu

kad viskas. mes esam draugai.

man tas žmogus gal net nelabai patinka

bet ne tame esmė. mes esam draugai

ir kai kitą kartą susitiksim aš jam galėsiu papasakot

kad kad mano santykiai su tėvu galėtų būti geresni

ir kad man atrodo

kad kažkas negerai su mano vienu šonkauliu

nes kartais

kai guliu lovoj ir skaičiuoju

tuos prakeiktus šonkaulius

vienas kažkoks

atrodo lyg ne savo vietoj

bet tai keista

nes velnio aš ten žinau

kur kas turėtų būti

//

bet kai mes susitinkam kitą dieną

jie elgias taip lyg nieko nebūtų buvę

ir aš nesuprantu nei kas nei kaip nei kodėl

žinai

arba kartais būna

ir velnio aš tau čia viską pasakoju

garbės žodis

jei tu būtum žmogus

ir aš tau visa tai pasakočiau

tiksliau jei būtum mano draugė

šiuo metu jau būtum legit atsijungus

bet ne esmė

kur po velniais dar nusišnekėt jei ne čia

velnias

pamiršau apie ką kalbėjau

apie vartotojiškumą?

prieš grįždama namo nusipirkau vyšnių

galvojau

kad šiais metais jau jų nebegausiu

bet kaip mane gyvą matai

dabar jau beveik vidurnaktis ir

man skauda pilvą

nes suvalgiau

po velniais

kilogramą vyšnių

esmė tame

kad einu miegot

pavargau čia visas šitas nesąmones rašyt

kartais man būna po kurio laiko

baisu skaityt ką parašiau

nes žinai

bet tu nežinai

nes tu mano dienoraštis

ir tau nerūpi

ir šiandien šeštadienis

ir aš šiandien atsikėliau

šešios trisdešimt

ir sapnavau kas skraidžiau

ir sapne aš buvau apsivilkus suknelę

ir aš nekenčiu suknelių

nes jos nelogiškos

jei suknelėms galiotų evoliucijos dėsniai

jos būtų išnykę dar romantikos laikais

//

dar iš esmės pastaruoju metu galvojau apie

prancūzų simbolizmą

nieko apie jį nežinau

todėl ir galvojau

lyg tai vien galvojimo užtektų kad ką nors sugalvotum

šiaip man nepatinka simboliai mene

nes žinai

jei turi ką pasakyt

tai ir sakyk

niekas čia neturi laiko galvot

ar tas apskritimas yra tavo motina

ar nerealizuotos svajonės

bet turiu nuojautą

kad prancūzų simbolizmas

yra kažkas kito

nežinau

gal rytoj paskaitysiu

trumpai tariant

nežinau koks bus šito straipsnio pavadinimas

nes galva tuščia

kaip ir piniginė

po visų tų marškinių

bet I still got my voice left
I can take it anywhere I go

Patiko (7)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą