BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

hallucinating_Arkansas

baigės cukrus, bet radau spintelėj giliai užkištos cukraus pudros. aleliuja. baigės ryžiai. bet dar liko, hm, valnias, velnias mano drauge. dar liko to oatmeal. oat meal. žinai

nesvarbu

mes ką nors sugalvosim. nes aš ir tu. mes protingi žmonės. visi taip sako. visi sako, kad mes protingi ne pagal amžių ir ne pagal . ne pagal kažką kitą. bet užteks čia apie save. sakiau motinai nesijaudint. bet ji sakė, kad ji nesijaudina. ji rūpinas

kad ją kur velniai ar čia koks skirtumas yra. tada pradėjau galvot apie visa tai. apie ateitį ir panašiai. ir kad kvailai iš esmės elgiuos. ir apie tai ar užtenka būt laimingu

ir apie tai. iš esmės apie kitus dalykus

vakar žiūrėjau. klausiaus for that matter, interviu, kur vienas šmikis, ne kitaip, jis sakė, kad kiekvieną dieną bent po valandą medituoja. ir kad buvo toks periodas jo gyvenime, kai jis medituodavo aštuonias valandas per dieną

velnias, pagalvojau, mano mielas drauge, gal ir nieko. visą dieną sėdėt užsimerkus ir negalvot apie laiką ir apie lauką ir apie maistą ir apie, vienžo. bet viskas baigės tuo, mano mielas drauge, kad ištempiau ne daugiau trijų valandų ir kokius keturis kartus garbės žodis, manau, bet nesu tikra, kad užmigau

toks iš manęs ir medituotojas. žinai, bet idėja graži. žinai, nebūtina čia dabar manęs prie kryžiaus kalt. juk idėja graži, žinai

ir man daugiau nieko nereikia

žinai? aš paprastas žmogus, man svarbiausia, kad idėja būtų graži

kai nusibodo išėjau į lauką. ir pasisveikinau su kaimyne. aš žinau jos vardą. nes jis toks pat kaip mano pusseserės. ir jai pasirodė juokinga, kad aš nežinojau, jog jau nebe rytas.

bet buvo gera diena. garbės žodis. nežinau kodėl

nes iš esmės neturiu jokios priežasties jaustis blogai. tame ir problema.

tame ir glūdi visos šitos nesąmonės, kurią man tenka vadinti savo gyvenimu, šaknys. aš tiesiog nesijaučiu blogai. atrodo, kad mano protinga galva nesugeba atitinkamai įvertinti situacijos ar bent jau teiktis ją vertinti for that matter.

man atrodo, kad mano galva daro taip. ji pažiūri pro langą. pažiūri į dangų ir galvoja, velniop. bus gerai.

kai viskas sutemsta būna blogiau. bet ačiū dievui radau tos cukraus pudros spintelėj. paskui išmečiau visus senus prieskonius, kurių niekada taip ir nepanaudojau

ir paskui išploviau lėkštes ir paskui

nežinau kas paskui buvo. koks skirtumas galų gale.

nežinau, vienžo.

tikriausiai nekęsiu savęs kurią dieną už visa tai. už visas tas alyvas ir panašiai

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą