BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

mandatory_obsession

nežinau kodėl jaučiu poreikį viską dokumentuoti. kažkoks child prodigy komplektas, kartais tai atrodo labai kvaila. bet turint omeny, kad tai, vis dėlto, ne pats kvailiausias dalykas, kuriuo galėčiau save kaltinti i’ll let it slide.

šiandien, hm, šiandien, hm, žinai, kartais galvoji apie lietuvių kalbą, maždaug ką reiškia rašyti lietuvių kalba. ką tas tekstas reiškia platesniam masinės, pasaulinės medijos kontekste.

ir taktas, jis nereiškia visiškai nieko. yra eilėraščių, kurių vertė išauga vien dėl to, kad jų niekas nežino. nesu dėl to tikra, bet kažkada skaičiau kažkokio kritiko nuomonę apie kito žmogaus kūrybą ir jis taip sakė

jis sakė, kad tas eilėraštis prarado didžiąją dalį savo žavesio, nes tapo viešai žinomas. žinoma, ‘viešai’ čia yra kvestionuotina sąvoka, bet vis tiek

ir tas kritikas irgi rašė angliškai. kalbant apie kalbą. kiekvieną kartą kai išgirstu žodį language prisimenu tą eilėraštį. būtinai turiu jį surasti. velnias. šitą, bet čia tik dalis:


On the bridge over Republican River
almost in tears to know
how to speak the right language-
on the frosty broad road
uphill between highway embankments
I search for the language
that is also yours—

dar man patinka šita vieta:

I’m an old man now, and a lonesome man in Kansas
but not afraid
to speak my lonesomeness in a car,
because not only my lonesomeness
it’s Ours, all over America,

ir kalbant apie not only my lonesomeness, dar man patinka :

It’s always telling me about responsibility. Businessmen are serious. Movie producers are serious. Everybody’s serious but me.
It occurs to me that I am America.
I am talking to myself again.

labai galimas dalykas, kad jos man patinka tik todėl, kad yra audio įrašai, kaip juos skaito pats ginsbergas. faktas, žinai. nes tada galvoji, kad taip, kad tai ką tu jauti nėra tik tavo jausmai, jie visos šalies. ir tu esi tavo šalis. žinai?

nežinau, tai tiesiog gražus sentimentas. kažkodėl, nežinau kodėl. dažnai apie tai galvodavau ir man patinka taip jaustis.

vienžo, šiandien turėjau išsiųst vieną laišką, kurį parašiau vakar, bet vis dar neprisiruošiau, viskas per tą prakeiktą atstūmimo baimę. žinai, net jeigu ant kortos niekas nestovi. net jeigu atstumdami žmonės neturi galvoje visų tų dalykų, kuriuos tu galvoji, kad jie turi, nes esi paranojikas.

bet kaip po velniais jie gali turėti? jie tavęs net nepažįsta

šitoj vietoj teks susilaikyti. necituojant daugiau poezijos

bet velniai nematė:

..
..//She glared at me and
said immediately: “I don’t like you,”
turned her head away, and refused
to be introduced. I said, “What!”
in outrage. “Why you shit-faced fool!”
This got everybody’s attention.
“Why you narcissistic bitch! How
can you decide when you don’t even
know me,” I continued in a violent
and messianic voice, inspired at
last, dominating the whole room.

/

hm, mano citavimo kultūra, pasibaisėtina. bet vėlgi. viskas sukišta ir suvyniota į lietuvių kalbą. tą kalbą, kuria aš kalbu. ir tą kalbą, kuri kartais atrodo tik tam ir skirta, kad aš galėčiau pasikalbėti su pačia savimi. ir kad galėčiau skaityt knygas sau, kurias kas nors kur nors lievai išvertė ir kurių daugiau niekas nesupranta.

žinai.

bet antra vertus, ar lietuvių kalba tampa privatesnė vien todėl, kad ja beveik niekas nekalba? kartais ji skamba gana privačiai. ypač tada, kai ja kas nors kalba per televizorių. toks jausmas, kad ji tam neskirta

ji skirta vidiniams šeimos konfliktams ir pradinukų intrigoms ir žmonėms, nežinau, žmonėms kurie gyvena gamtoje. nežinau kodėl man taip atrodo

kažin ar man patiktų žmonės, kurie gyvena gamtoje. mane tikriausiai erzintų jų žmogiškumas. žinai. nes žmoniški žmonės ir į kitus žmonės žiūri kaip į žmones ir man tai nepatinka. žinai? koks aš tau žmogus. aš funkcija

pati nesuprantu ar tai skamba juokingai ar liūdnai ar absurdiškai/

vienžo

nežinau. kaip visada

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą