BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Be temos’ kategorija

sayitisn’tso

2018-07-10

pastaruoju metu

turiu omeny

ką žinau

vakar

grįžus nieko nepadarau

nieko gero

ta prasme

tas darbas mane nervina

aš jo nesuprantu

ten tiek daug visko

ir žinai

man tiesiog reikia paieškoti

žinai

bet tai užknisa

užknisa ieškoti

nori tiesiog žinai

čia ir dabar viską padaryt

ir žinai

kad tai neracionalu

tai viskas baigias tuo

kad galų gale nieko nepadarai

tokiais atvejais nesijaučiu nusipelnius eit miegot

kas kvaila

bet tom akimirkom galvoju

kad

nu ir neisiu išvis šiandien miegot

nu ir kas

ir pochui

koks skirtumas

ir tai kvaila

galiausiai užmiegu kur nors

su striuke

ir pabundu trečią

ir suprantu

kad neišsiploviau galvos

ir panašiai

kai būna dar tik kokia dešimta

galvoju apie tai, kad liko dvi valandos

kai realiai dar galėčiau laikyt save pakankamai darbinga

ir kai dar turėčiau vilties

kad kitą dieną nebūsiu kaip koks prakeiktas lavonas

pusiau mieganti ir panašiai

iki dvyliktos dažžniausiai niekada

turiu omeny

dvyliktos rytos

dažniausiai niekada nieko gero nepadarau

tik ieškau muzikos ir š

vienžo

esmė tame, kad visą dieną galvoju apie tai

kad grįžus turiu skirt tam laiko

tam darbui

ir ne kad reikia

kad noriu

galvoju

kad velnio man tas kitas darbas

žinai

galvoju

kad laukiu po velniais savaitgalio

ir tikiuos, kad su niekuo nereikės susitikt

tikiuos

kad visą dieną galėsiu prie jo sėdėt

bet kai grįžtu

kai grįžtu man tiesiog nekyla rankos

dėl ko jaučiuos beviltiškai noriu greičiau jį baigt

žinau, kad tai tik fazė

ir panašiai

kad viskas bus gerai

kad man tik reikia laiko ir š.

plius darbas užknisa

tas nuo 9 iki 16

dabar tas periodas kai man atrodo

kad visi manęs nemėgsta ir š

užknisa

ten tik kažkokia alternatyvi visata

kur visi manęs nemėgsta

//

iš esmės žinau

jie greičiausiai mano kad aš pasikėlus

kas užknisa

nes žinai

tiesiog užknisa ir tiek

tai absurdiška

iš esmės

esmė tame

kad po velniais

žinai

aš tiesiog bendrauju kitaip

ir tiek

ir atseit

žinai

čia mano problema

aš turėčiau prisitaikyt prie jų ir panašiai

bet taip tiesiog neišeina

ir žinai

pamiršk

man taip tiesiog neišeina

jei aš bendrauju pagal kitų normas

anskčiau ar vėliau pradedu jųvisų nekęst

vien dėl to

žinai

ir žinai

užknisa

iš esmės arba jie manęs nemėgsta

arba aš jų

užknisa

neesmė

jau šiaip reikia eit

bet tarkim

žinai

ne viskas taip jau blogai

kažkuria prasme

gražus oras

ir š.

nežinau

man tiesiog žiauriai bloga nuotaika

ką aš po velniais bandau apgaut

žinai

nieko čia po velniais gero

užknisa ir tiek

vienžo

vakar pradėjau skaityt knygą

perskaičiau du puslapius

ir užmigau

vis šis tas

vis po velniais vakar

po velniais

vakaras nenuėjo

po velniais

absoliučiai po velnių

ok

einu

po velniais

valytis dantų

Rodyk draugams

velniopvidurnaktis

2018-07-08

mačiau ją gulinčią karste

ir rašau

tau čia

nes nenoriu nueit miegot

galvodama apie tai

ji man priminė

mano

motinos motiną

motinos motinos motiną

vienintelę moterį

vienintelę kitą moterį kurią buvau kada mačius gulinčią

karste

kaip idiotė žiopsojau į jos veidą ir vaškines akis nenutraukdama akių

nes man tai buvo tik patirtis

kambarys

žmonės tik patirties dalis. tik kompozicija

baltos gėlės

hm.

argi tai ne įdomi kompozicijos detalė

visada galvojau apie baltą spalvą

ji kur kas įdomesnė už daugumą kitų

žmonės aplinkui kalbėjo apie karstą

apie tai, kad ji atrodė jaunai

nors tokia nebuvo

apie muziką

apie viską ir nieko

apie velniai žino ką

apie anūkus ir pusbrolius ir pusseseres

jiems irgi nerūpėjo

prisiminiau tą paveikslą

kurį man kažkada rodė mano draugė

kuriame buvo nutapyta mirusi moteris

ir aš nebeatsimenu nei autoriaus nei pavadinimo

kurio tikriausiai niekada ir nežinojau

bet suprantu autorių

suprantu kodėl jis taip padarė

tai įdomi gyvenimo dalis

dėl viso to patoso

ir absurdo ir

dramatiškumo

ir paradoksalumo

atrodo kad ji grąžina mus į viduramžius

į laikus kai mitai nebuvo tik mitai

kai jie buvo realybė

nepaisant visos pasaulio estetikos

paprastumo ir lengvumo

mirtis

yra kažkas ką dengia prakeiktas šydas

ką badai su pagaliu per atstumą

bet ji tokia po velniais reali

net jei jos vaškinės rankos buvo tik paveikslėlio dalis

pasekmės

viso to pasekmės realios

nes mes jas jaučias

ar bent jau jas jaučia žmonės

kurie buvo jai artimi

liks vienas tuščias kambarys

kol kas

trumpam

žinai?’

nenoriu dramatizuot

//

jaučiu

kad jaučiu tam poreikį

vien dėl to

kad pati noriu tai geriau suvogti

žinai

aš pati nesuprantu ką tai reiškia

galbūt nieko

nemačiau jos

kokius penkis metus

ir kas žino

galbūt daugiau.

ar tai pakankama priežastis teigti, kad gyvenimas neteisingas?

tikriausiai absurdiška šitoj situacijoj ieškoti teisybės

ji gulėjo tam savo baltam patale

tarp baltų rožių

kaip ta paskenduolė

iš to kito paveikslo

jai nerūpėjo

niekam ten niekas nerūpėjo

rankose ji turėjo kažkokią kortelę

daugiau gyvenime tikriausiai ir nereikia

jos suknelė buvo mėlyna

ir aš galvojau, ar mėlyna spalva tokia pat įdomi kaip ir balta

man nepatinka mėlyna

ji per daug šalta

ir per mažai subtili

ji nedviprasmiška

ji paprasta

man nepatinka mėlyna

vėliau

kai išėjom jie kalbėjo apie žmones kurie ten buvo ir bus

velnias

tai man pasirodė kur kas įdomiau

žmonės

pletkai

jos sūnus

jo nemačiau lygiai tiek pat kaip ir jos

jis nežiūrėjo į jos veidą

nei į jos rankas

jis  žiūrėjo į grindis

jis žinojo kaip ji atrodo

jos veidas jam neatrodė pasikeitęs

//

velniop, vidurnaktis

Rodyk draugams

williamblakemyass

2018-07-08

negaliu nustot žagsėt

i guess that’s my life now

wnž

in conclusion

einu miegot

cause i can

Rodyk draugams

nn

2018-07-01

noriu eit miegot

bet nagai dar nenudžiuvo

turint tai omenyje

neturiu ką daugiau pasakyt

ir lauke lyja

ir tuoj vidurnaktis

ir antra vertus tikriausiai turiu

bet niekas neateina į galvą

tarkim kad čia eilėraštis

liko nebaigta

žiūrėt simpsonų serija

ate

Rodyk draugams

btw

2018-07-01

parašiau straipsnį.

ten kitur. nežinau kodėl.

jaučiuos durnai

durnai dėl to, kad parašiau

ir durnai dėl to, kad apie vieną bloga kalbu kitam

ir šiap durnai in general

ir plius man regis aš alergiška saulėj

mano rankas išbėrė

nežinau ar du spuogai kvalifikuojas kaip išbėrė

bet vis tiek

mane užknisa

ir nesenai sužinojau

kad kai sakai žmonėm kad tave kažkas užknisa

jie pradeda galvot kad jie tave irgi užknisa

bet tai kvaila

ir aš nežinau ką man daugiau daryt

nesenai nuspręndžiau

kad užteks tų nesamonių

kad atseit savo durna neigiamą nuomonę geriau pasilaikyt sau

ir žinai

galų gale koks skirtumas

inconclusion

noriu miego

skauda akis

neradau purškalo akim toj prakeiktoj vaistinėj ir dabar nežinau ką daryt

ir jaučiuos durnai

bet rytoj nauja diena

ir aš save myliu

ir tai kvaila

bet vis tiek

šiandien buvo visai gera diena

kažkuria prasme

neesmė

ate

vienžo

vienžo

ate

Rodyk draugams

vistiekjaureikia eit

2018-06-26

neatsimenu ką sapnavau

vakar užmigau darbe

pasiilgau savo

bomžiškų striukių

nervina

žinai

bet šiaip kai jie

tie žmonės

gatvėj manęs prašo pinigų

aš visada

aš kalbėdama su jais užmerkiu akis

aš užsimerkiu

kai su jais kalbu

nežinau kodėl

negaliu žiūrėt jiems į akis

nes iš esmės

man atrodo, kad jie stipresni už mane

ir žinai

kažkuria prasme nenoriu matyt jų veido

nežinau

tai kvaila

bet

nežinau

nesvarbu

nesuprantu kaip mes išvis priėjom iki šitos temos

vasara.

ką?

šalta po velniais

ir šildymas išjungtas ir vasara

ir girdėjau kad žmonės rašo

žinai

dėkingumo dienoraščius

ar kažką panašaus

ir atseit tai psichologiškai kažkaip padeda

ir tarkim

ką žinau

tarkim

esu dėkinga už savo durnus hobius

dėl kurių gali nemiegot iki antros nakties

net jei nieko doro vis tiek nepadarau

ir esu dėkinga už

hm

už savo ausinuką

be kurio išprotėčiau

ir esu dėkinga už savo šeimą?

ir už savo draugus tikriausiai

ir man patinka mano lova

ir tikriausiai esu dėkingas už visas savo gyvenimo perspektyvas

ir už tai

kad žmonės manęs neverčia valgyt kai aš nenoriu

ir esu dėkinga kad galiu valgyt

užsidarius viena savo kambary

ir kad niekas nežiūri į tai

koks tas mano maistas nemaistingas

ir esu dėkinga už savo ritinę

žinai

rutiną

dvi valandas prieš darbą

ir esu dėkinga už

pamiršau

velnias

vis tiek jau reikia eit

Rodyk draugams

tiksliau vienžo

2018-06-18

neturiu ką pasakyt

noriu kad turėtum tai galvoje

buvo gera diena

per pietų pertrauką

žinai neturėjau ką veikt

tai trainiojaus po miestą

švietė saulė ir kvepėjo tos gi. kaip jos ten liepos

niekas su manim šiandien beveik nekalbėjo

arba arba gal greičiau reikėtų sakyt kad aš nekalbėjau

nežinau bet šiandien man visa tai buvo giliai pochui

taip giliai kad paskui pagalvojau, kad gal per giliai

nes vis dėlto žinai

darbas

iš darbo žmones kartais atleidžia

ir panašiai

nežinau darbas toks durnas dalykas

ir eidama namo aš pagalvojau kad absoliučiai nemoku susirast draugų

turiu omeny visi draugai kuriuos turėjau buvo šiaip randos

kuriuos gyvenimas privertė būt su manim vienam kambarį tam tikrą laiko tarpą

eh. užknisa

nežinau. o gal aš dramatizuoju

gal taip ir atsiranda draugai

tu tiesiog būni priverstas

žinai

būt su žmonėm

žinai

tu tikriausiai kur kas geriau už mane išmanai visus šitus niuansus

vienžo

užmiršau ką norėjau pasakyt

ai,

kad kurį laiką bandžiau išsiaiškint kodėl man taip sunku su tais žmonėm

turiu omeny, ar aš jų bijau/

?

faktas. bet kodėl? jie visi geranoriški ir draugiški

nusprendžiau kad man baisu, kad jie manęs nepriims

žinai. su visom tom mano nesąmonėm’

ir man nepatinka apie tai kalbėt

man nepatinka kalbėt apie save kaip apie kažkokią beprotę

žinai

nes viskas su manim gerai

ar aš galiu nueit į parduotuvę kurioj

nesu buvus nepatyrus gilių vidinių išgyvenimų?

ne. faktas, kad ne

ir taip toliau ir panašiai

bet esmė tame

kad žinai

visi žmonės keisti

tik gal jie labiau už mane linkę prisitaikyti ir nugludinti kampus

bendros socialinės gerovės vardan

/aš šitoj vietoj elgiuos kaip idiotas

turiu omeny, mane užknisa kad aš taip elgiuos

bet kaip kiti žmonės negali nevalgyt kai yra alkani

aš negaliu

žinai

//vienžo

tai taip kvaila

kiekvieną kart kai bandau kam nors paaiškint

kodėl tiek laiko praleidžiu žinai

velniai žino kur

jaučiuos lyg aiškinčiau drambliui apie sparnus

užknisa

bet žinai

negaliu viso šito tiesiog palikt taip kaip yra

yra pilna situacijų

kuriuose jaučiuos blogai

man pradeda skaudėt pilvą

ir what not

ir aš nenoriu apsimesti kad man viskas gerai

net jeigu kai kalbu apie šitus dalykus

visi galvoja, kad išsigalvoju

arba žinai

nuspręndžia

kad nėra reikalo su manim išvis prasidėt

nes žinai

kas jai po velniais negerai

ar negali po velniais kaip žmogus elgtis

ir š.

jei galėčiau po velniais tai ir elgčiau

//

vienžo

eidama atgal pagalvojau,

kad nepasitikiu normaliais žmonėm

tais kurie nesikalba su savim gatvėj

ir kaip galėčiau

vienas velniais žino kas dedas tuose jų durnose

perkeline prasme

galvose

//

vienžo

užsičiaupsiu šiam kartui

nes žinai

tyla gera byla

nors nesupranta ką tai turėtų reikšti

nes iš esmės tyla niekad nebūna gera byla

nebent kartais

bet ne visada

nežinau

tiesiog nežinau

einu miegot

nes rytoj

anksti keltis

nes žinai

vienžo

žinau, kad nežinai,

nesijaudink

//

ai dar vienas dalykas

apie kurį galvojau kai ėjau atgal

žinia, labai svarbus

nes žinia

keikviena durna mintis mano galvoj yra aukso vertės

/

galvojau apie tai

kad visi kalba apie tai

kad žinai

pasaulis eina velniop ir panašiai

moraliai ir visaip kitaip kaip tik sugeba

bet žiūrint į žmones gatvėj

be konteksto ir š

niekad apie tai nepagalvotum

jie tokie ramūs

ir paprasti

ir gal kartais susireikšminę

žiūrint kur tu į tuos žmones žiūri

nes pilna ir nesusireikšminusių

jų gal ne ir daugiau

kas man glosto širdį

nes velnio tie susireikšminę

ir gal aš kartais ir esu susireikšminus

bet nežinau

nes man šiaip neatrodo

bet dalykai kurie man neatrodo

į knygą netilptų

ir turint tai galvoje

ir turint galvoje tai

kad liko dvidešimt minučių iki vidurnakčio

ir man skauda galvą

nes čia trūksta oro

bet aš atsidarysiu langą kai išjungsiu šviesą

nes nenoriu kad priskristų musių

nes aš nežinau ką su jom daryt

ir mano rankos išsausėjo nuo muilo

ir ate

tiksliau iki

Rodyk draugams

mmmmmmmmmmb

2018-06-12

mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmf

šiandien buvo sunki diena

nežinau tiksliai kodėl

gal todėl

kad

žodžiu

nežinau

iš esmės man paranoja

kad visas pasaulis manęs nemėgsta

ir kad

žinai

kad jie visi manęs vengia ir š

ir iš  esmės tai nebūtų nieko blogo

bet aš šitoj situacijoj esu tiesiogiai

nuo jų priklausoma

esu priklausoma nuo žmonių kurie manęs nemėgsta

.

ir žinau, kad tai tik paranoja

bet tik teoriškai

kas reiškia kad nežinau

ir iš esmės

dėl to

kad esu įsitikinus

kad visi manęs nemėgsta

vengiu žmonių

ir šitoks mano elgesys tik dar labiau sustiprina mano paranojas

/

absoliučiai nemoku bendraut su žmonėm

atstumiu visus iš eilės

ir panašiai

tiesiog elgiuos kvailai ir tiek

ir esmė tame

kad tam nesimato galo

ir paskui pradedu verkt iš oro

nes žinai

kaip kitaip

juk visi manęs nemėgsta

ir aš negaliu nieko padaryt

ir aš jų bijau

ir aš jų nesuprantu

ir iš esmės tiesiog šakės

/

eidama namo prisiminiau savo tėvą

tą dieną

po velniais

tą lemtingą dieną

kai gulėjau nusisukus į sieną ir žinojau

kad po velniais

tai akimirka kuri padalins mano durną gyvenimą į dvi dalis

prieš ir po tos suknistos psichologinės traumos

//

ir iš esmės automatiškai nusprendžiu kad visi manęs nemėgsta

nes mano tėvas manęs nemėgsta

žmonės sako

tik būk savimi ir š

bet mano tėvas nemėgsta manęs

kai aš būnu savimi

kodėl kiti turėtų

užknisa

kai sako  kad nepasitikiu savimi

ne tame esmė

nepasitikėjimui šitoj vietoj tiesiog nėra laiko

aš bijau visko kas juda

ir nejuda

kaip nebijosi kai žinai

kad visi tavęs nekenčia

kad tu visiem trukdai

ir maišais po kojom

ir visus nervini

ir visi tavęs vengia ir š

/

nežinau

nežinau po velniais kaip gyvent

nežinau kaip susidraugaut su tais žmonėm

bendravimas mane vargina

gal iš dalies dėl to

kad suvokiu jį kaip savotišką cirką

kuriame esi atsakinga už visų emocinę būseną

ir kas po velniais tave paskyrė už tai atsakinga?

tu net savo galvoj šiukšlyno nesugebi susitvarkyt

bijau to ką jie man pasakys

jaučiuos kaip prakeiktas klounas

žmonės sako, kad elgiuos kaip mažas vaikas

ir tai tiesa

aš elgiuos kaip mažas vaikas

mano emocinis intelektas kaip mažo vaiko

ir kaip mažas vaikas aš neturiu jokio noro bendraut su suaugusiais

rimtais žmonėm

kurie po velniais geria kavą ir kalba apie orą

ir š

ir apie savo emocijas ir ką veiks šitą vasarą

ir aš net nežinau ką tai reiškia

kodėl mes kalbam apie šitus dalykus

aš nežinau

/

nesvarbu

nežinau

nežinau kaip rytoj sugebėsiu padaryt mankštą

pro prakeiktas ašaras

plius paskutinėm dienom tikrai labai prastai valgau

iš esmės dėl to

nežinau dėl ko

man tiesiog pikta

ir aš nežinau ką daugiau daryt kai tau pikta

Rodyk draugams

kassablankka

2018-06-09

kažkas už lango kažką groja

bet aš net nežinau koks ten instrumentas

velniai nematė

negaliu prisimint

kur girdėjau frazę

kur sako, kažkaip panašiai

į

i’m jealous of you

because you get to feel lost

dažniausiai kai neatsimenu tai reiškia, kad iš kažkokio lievo filmo

pripažįstu

galimas daiktas

šiandien buvo gera diena

kažkuria prasme

žinai

ji buvo tokia ilga

kad net tingiu kalbėt

ir šiaip toks jausmas

kad šitas savaitgalis trunka jau amžinybę

su mano bendradarbiais

nelabai sutariu

tirkaisuaii esu kur kas konfliktiškesnis žmogus negu man atrodo

arba tiesiog žinai

oblivious

ir susireikšminęs

bet diplomatiškas

ir tai svarbiausia

žinai

kai man daeina

žinai

vienžo

niekaip nesugebu susitvarkyt savo valgymo dienotvarkės

valgau visokį mėšlą

ir beveik negeriu vandens

ir šiaip tai beveik ir nevalgau

jei tarp mūsų

nes neturiu laiko ir tingiu

ir man nepatinka valgyt

man atrodo, kad žmonės

valgo tik todėl

kad neturi ką veikt

ir aš kartais irgi neturiu ką veikt

ir tada valgau

bet žinai

/

man regis ten smuikas

bet iš manęs toks muzikantas

kaip iš vištos fortepionas

fortepijonas

pažadėjau savo

draugei

kad nusipirktsiu

nusipirksiu

sausaunių

ir taip morališkai ją p

per atsumą palaikysiu

nes žinai

kad ji viena nevalgytų

bet taip ir nenuėjau nusipirkt

nes tingiu

plius

praktiškai visas savo

protingam ir racionaliam

gyvenimui skirtas santaupas

išleidau

tiesiog neklausk

vienžo

man patinka ta muzika

toks jausmas kad gyventum virš muzikalkės

kas man visada atrodė labai faina

nes žinai

nežinau

gal todėl

kad kažkada kažkada

kažkurią vasarą

kažkda

žinai

po langais iš ryto grodavo

pianinu

vienžo

man regis mano košė jau išvirė

tai žinai

so long

fare thee well

Rodyk draugams

so damn nonchalant

2018-06-02

prisimiiau -. prisiminiau

prisiminiau tą kartą kai garsiai skaitydavau  knygas

bent po valandą per dieną

kad neužmirščiau kaip po velniais reikia kalbėt

ir  kad turiu balsą

/

bet rašau. nes kaip amžinai būdama čia pradedu galvot apie mirtį

ir apie nemirtį

ir apie son cosas de la vida

ir apie save

/

apie pūsles ant kojų

nes mano kojos. valkatos kojos

apie dažus po nagais. nes mano rankos. talentingo žmogaus rankos

bet savo jausmus aš badau su pagaliu vietoj to, kad su jais pasikalbėčiau

ir mano galva. out of it. jai nerūpi.

son cosas de la vida. que será, será ir what not

.

nežinau

laisvu nuo nelaisvės metu galvoju apie būdus kaip atsimazinti nuo gyvenimo

kaip taktiškiau pasakyti, kad aš nenoriu niekur eit. nes bijau. praktiškai teoriškai visko kas juda.

ir tavęs greičiausiai irgi. ir tu mane užknisi

ir galų gale puikiai žinau, kad tau po velniais vis tiek nerūpi ar aš ten eisiu ar ne. bent jau manau, kad žinau

bet ne esmė. ir esmė tame

kad man po velniais tavo pasaulis atrodo ne mažiau keistas negu tau mano

bet aš nerašau tau nesąmoningų žinučių su nesąmoningais klausimais ar atseit man viskas gerai

ir aš nežiūriu į tave kreivai vien dėl to. kad tu kažkaip sugebi ištvert visą dieną neskirdamas valandos vien žiūrėjimui į vieną tašką ir galvojimui apie orą

ir apie taktiškus atsikalbinėjimus

ir galų gale gal aš net neturiu teisės atsikalbinėt

žmonių pasaulis ne toks jau blogas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio - žinau

nepaisant to, visada atsiranda kažkokios įdomesnės veiklos

ir atvirai sakant

mes apie tai jau kalbėjom. aš bijau

ir nepaisant to. aš save myliu

ir galiu daug ką sau atleisti

kaip atleisčiau ir bet kuriam kitam žmogui su pūslėm ant kojų

ir iš esmės mane užknisa šita nesibaigianti netikslinga savianalizė

užknisa tylos akimirkos sekančios po visų nesąmonių kurias aš pasakau

ar žmonės patikėtų jei pasakyčiau, kad vanduo man sukelia gilią egzistencinę baimę

kad negaliu žiūrėt į upelį ir negalvot apie mirtį

ar jie tai laikytų pakankama priežastimi neplaukti su jais baidarėm?

vien tą žodį rašant šiurpas krečia

nežinau ką daryt

einu miegot

Rodyk draugams