BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Be temos’ kategorija

šito gali nesaugot

2020-07-02

mano motina dėl manęs jaudinas

gal ir teisingai

neatsimenu ką sapnavau

ilgą kelią velniai žino kur

duris už kurių buvo tik tamsą

siena, kuri buvo portalas į kitą dimenciją

už lango toks gražus oras

tas didelis medis su mažais lapais

mažais žaliais lapais ir paukščiai

ir apsiniaukęs dangus

vasara

ir šitas durnas butas

ir pižama ir kojinės

ir granatai

ir virti burokėliai

ir imbieras

ir juoda duona

ir pmsas

ir kai pabudau sau

pažadėjau sau, kad daugiau nebeleisiu sau būt nelaimingai.

prisiminiau visus kitus kartus kai sakiau sau kažką panašaus

kai pjoviau žolę

kažkur kažkodėl.

kai buvo šilta ir rytas

ir aš galvojau tą patį/

bet niekas nepasikeitė

galvojau apie tai

kaip pati to nesuvokdama atstumiu kitus žmones

apie tai, kad pasakau kokią nesąmonę

apie tai, kad kiekvieną kart prieš ką nors sakydama gerai pagalvoju

ir vis tiek nieko gero

ir tada prasideda passive aggressive žinutės

kad i guess

kad if u feel that way

kad sure

kad what a fuck tu piece of shit? ko tu nori po velniais iš manęs.

kad iš kur tie užgauti jausmai ir visas šitas mėšlas.

kad ko tu po velniais iš manęs tikies?

prisipažinimo meilėj ir sušiktos poemos apie tai kaip negaliu be tavęs gyvent?

apie tai, koks tu po velniais vienintelis

vienintelis toks nepakartojamas passive aggressive šūdo gabalas?

kas žino.

greičiausiai

antra vertus.

antra vertus geriau jau visos šitos nesąmonės negu straight up ignoravimas

kiekvieną kart

po velniais

kiekvieną sušiktą kartą kai pasakau kažką

kas po velniais doesn’t fly with him

viskas

mes nekalbam mėnesį mažiausiai

like?

wtf, you piece of shit. maniau, kad mes draugai?

ir tada susimasčiau. ar aš tikrai maniau, kad mes draugai. gal aš tikėjau kažko daugiau

bet pati to sau nepripažinau

bet ne.

aš tikrai norėjau, kad mes būtumėm tiesiog draugais.

mūsų svajonės panašios.

ir š.

ir why not.

nežinau.

kartais man atrodo, kad žmonės tiesiog nelabai supranta ką po velniais reiškia turėt draugą

like

o gal

ką žinau

gal jie tiesiog nenori būt draugais su manim?

kaip iš tos knygos

mergaitė su kuria draudžiama draugauti

ne tai, kad aš ją skiaičiau

tiesiog aš įsivaiduoju, kad ta knyga apie tai

apie mergaitę

su kuria dėl velniais žino kokių priežasčių niekas nenori draugaut

visi tie mind game

visi tie sly kvietimai šen bei ten.

ir paskui awkward moment. kai nothing really happens.

kartais

kartais

žiūrėdama prakeiktus animacinius filmukus

iš ryto

nes

whatever

išgirsti kokią nuotrupą to

kaip bendravimas turėtų atrodyt

kaip bendrauja kiti žmonės

kai manęs nėra šalia.

//

tokios akimirkos mane žlugdo.

turiu omeny

tiesiog

į paširdžius duria

ir paskui pergalvoji visą savo gyvenimą

ir tada galvoji

ar tas ir tas

tikėjos, kad aš elgsiuos taip ir taip

tada ir tada

/

turiu omeny

aš būčiau taip elgųsis jei būčiau žinojus

bet niekas man nepasakė

niekas man nepasakė, ką reiškia

kai koks debilas spokso į tave pusę valandos

ir kai tu paklausi ko reikia sako, kad nieko

ir spokso toliau

/

užknisa

/

užknisa

užknisa

atrodo kartais stengies būt atvira

stengies nustot apie viską galvot

stengies tiesiog būt savim

ir nieko neišeina.

//

stengies, vietoj to

kad išmestum tuos žmones iš savo gyvenimo pasistengt su jais pasikalbėt

paaiškint jiems kaip jauties

racionaliai. trumpai ir to the point.

tiesiog

you make me feel like a boring person.’

nieko

nieko

niekad nieko gero galų gale neišeina

stengies parašyt pastraipą iš širdies

atseit.

koks skirtumas, kad ilga

koks skirtumas, kad sappy ir kad niekam nerūpi

ne

nieko

amžinai

po velniais

nieko

nieko

nieko

nieko

nieko

stengies apsimest, kad tau nerūpi

neišeina

nes tau rūpi

ir tavo durna širdis tau neleidžia apsimetinėt

visos konfrontacijos

baigias vienareikšmiškais visko neigimais

apie tai, kad aš tiesiog išsigalvoju

ar aš išsigalvoju?

gal aš tikrai išsigalvoju?

vakar tu klausei ar noriu būt

a woman of your life

bet ką žinau

gal aš ne taip supratau.

plaudama lėkštes galvoju apie tai

kad kas jau kas

bet meilė

toli gražu nėra svarbiausias dalykas gyvenime

ne todėl, kad skauda

ir ne todėl, kad neišeina

velniai žino kodėl

tiesiog todėl, kad nėra

meilė praeina

ir čia ne pasaulio pabaiga

draugystė.

draugystė

yra kitas klausimas

pilnai sutikčiau

kad draugystė yra priežastis

kodėl pasaulis sukas

kodėl dalykai vyksta

kodėl saulė šviečia

ir kodėl aš kažkaip sugebu išlipt iš lovos iš ryto

//

eh

nežinau.

nežinau kaip visos šitos nesąmonės baigsis

kartais pažiūriu į veidrodį ir matau vaiduoklį

pilki paakiai

kažkoks tuščias žvilgsnis

//

nežinau po velniais apie ką aš čia šneku

//

visada įsivaizdavau gyvenimą

gyvenimą kaip meno kūrynį

kur niekada negali ant nieko pykti

nes negali pykt and Othello, kad tas nužudė Desdemoną.

nes taip tiesiog yra

nes

othello tik personažas

tik istorijos dalis

ir nėra reikalo pykt ant istorijos

nes istorija yra tik istorija

nes istorija yra gyvenimas

pasakojimas

ne kažkoks sušiktas tikslas

istorija nėra namas prie miško ir šeši vaikai

istorija nėra butas prie jūros ir vestuvėj argentinoj

istorija yra emocinė raida

istorija tau padeda augt

kaip individui

//

well

anyways

it was fun while it lasted

einu laukan

Rodyk draugams

labas

2020-06-01

nežinau kam daugiau pasakyt

bet aš jį myliu

mano storas šuo guli nusisukęs į kitą pusę

nerašiau jam daugiau negu mėnesį

Rodyk draugams

alio ir amen

2020-05-27

mano mielas drauge.

iššvaisčiau dar vieną dieną veltui

jaučiuos pavargus

taip noriu pagaliau baigt tą prakeiktą projektą

bet viskas baigias tuo

kad visą dieną žiūriu į prakeiktą sieną

ir pati nebesuprantu kas kur tinka

ir kur ne

gal reikia į lauką

prisivalgiau visokių nesąmonių

pavargau

labai pavargau

nuo šitos rutinos

nuo visų dalykų

kurie man patinka

tai ne hobis

tai nuosprendis visam gyvenimui

tikriausiai taip geriausia į visa tai žiūrėt

aš niekad jo nebaigsiu

ir nereikia

tame ir malonumas

tiesa?

keistas tas malonumas

ne labai malonus

bet ką po velniais padarysi

toks ir tas gyvenimas

nežinau

atrodo

kad tiek daug dalykų vyksta

viduj

ir panašiai

atrodo

kad per dieną perpilu per kalną

ir atsikėlus matau vis tą patį langą

pavargsti

siekdamas tobulumo

ir lengvumo

ir paprastumo

ir pretenzingumo

visko viename

ir istorijos

ir laiko

jie sako

kad reikia sustabdyti laiką

bet kas man iš to

tu matai

ką tu matai kai žiūri į tą sieną?

spalvas?

figūros paskęsta fone

ir ištirpsta į nieką

gal taip ir turi būti?

o kas jei visi jie būtų geltoni

kas tada

kaip iš vaško

kaip saulės spinduliai

pirmam fone

kokčiai primenantys apie savo nepajudinamą egzistenciją

viskas tik dėl manęs

viskas visada tik dėl manęs

ir man

ko aš noriu.

ar aš noriu geltonų vaškinių figūrų

velniai rautų

tikriausiai

velniai rautų

užkniso

taip juodai užkniso

//

vadinas nutarta

vaškinė geltona spalva

vaškinė geltona spalva

tris kartus jai siunčiau

sakiau, kad viskas

baigta

ne

nebaigta

ir dabar nebaigta

pasakiau jiems

kad atvažiuosiu

norėjau naujos pradžios

norėjau pertraukos

tarp darbų

ne ne tarp darbų

nes niekas nebaigta

pavargau

labai pavargau

labai labai labai

ir vardan ko

ką man su jais daryt

ką man po velniais su jais daryt

kur man juos dėt

kam man to reikia

ką aš išvis čia darau

rašau šitą nesąmonę

skundžiuos apie velniai žino ką

eisiu išsivirsiu sriubos ir išmesiu į šiukšliadėžę sugedusius avokadus

nes nesuvalgiau

nes nenorėjau

nes pavargau

gyvenimas

nes galvojau apie nieką

nes praleidau visas šitas dienas medituodama

ir žiūrėdama į lubas

į lubas ir į sieną ir į nieką

ir aš pamiršau tavo veidą

ir aš pavargau

ir pavargau

pavargau

pavargau

pavargau

ir aš net nenoriu tos sušiktos sriubos

bijau viską sugadint

aš pavargau

aš pavargau

davai

tiesa

velniop

nesvarbu

kad pavargau

dar šiek tiek

sapnavau kambarį pilną raudonų

kalėdinių eglučių

visa tai tebuvo melas

sapnavau kad valgiau kopūstus restorane

melas

melas

melas

nereikia man tų tavo sušiktų komplimentų

žinau, kad nieko blogo vis tiek nepasakysi

pykstu ant savęs už neproduktyvumą

už visas šitas dvejones

kad nesusišukuoju

prakeiktos galvos

už viską

pykstu ant savęs

ir bijau

bijau pajudėt

apimta visų šitų durnų emocijų

nebežinau kas tikra

kas ne

gal taip ir geriau

koks skirtumas

man trūksta miego

miegui trūksta manęs

ir aš pavargau

nuo visko

ir nuo tavęs

irgi pavargau

ir nuo savęs

ir nuo juodo šokolado kurio nemėgstu

ir nuo darbo ir nuo saulės

ir čia šalta

ir vasara

ir aš pavargau

ir aš noriu namo

ir man pochui

ir tau irgi turėtų būt pochui

mano mielas drauge

parašyk man laišką

prašau

nes aš neturiu ką veikt

nes aš pavargau

nes koks skirtumas

nes aš vis tiek tikriausiai nevertinsiu tavo pastangų

nes koks skirtumas

tiesiog šiaip sau

nes nežinau

nes gyvenimas

nes trečiadienis

nes aš noriu

nes aš daug ko noriu

nes saulė leidžias devintą

ir aš dar turiu keletą valandų

nes aš tavęs pasiilgau

nes mano nagai ilgi

nes kas ta meilė

vasara yra meilė

ir aš žinau, kad aš galiu

kad susitvarkysiu

ir tik aš

galiu sutvarkyt visą šitą nesąmonę

ne kokie pretenzingi idiotai iš akademinio pasaulio

ne prezidentas

ir ne baleto šokėjos

ne sezanas

ir ne jo prakeiktas draugas kurio vardą parašiau

bet kurį irgi myliu

nes

toks jau tas sušiktas gyvenimas

tokie jau tie sušikti hobiai

ne hobiai

o nuosprendis visam gyvenimui

ir aš tave vistiek myliu

ir tu vistiek idiotas

ir aš vistiek pavargau

bet mano rankom

teka

tavo kraujas

ir savo akyse

aš matau tavo saulės spindulius

mano širdis plaka tavo širdies ritmu

ir aš nusišneku

aš tik noriu parašyt

septynis šimtus žodžių

į kairę ir į dešinę

ir aš persivalgiau

ir man patinka

kai mano draugai sako

kad aš juos įkvėpiu

ir nuraminu

ir labas rytas

ir eik valgyt

ir parašyk man laišką

nes man pochui

tas tavo laiškas

parašyk jei tau irgi pochui

kad man pochui

nes man pochui

alio

ir

amen

Rodyk draugams

penkiolika

2020-05-15

skauda šona

sapnavau

kad pasakojau savo draugei kaip visas pasaulis vieną dieną mirs.

sakiau jai, kad mes atsigulsim visi į didelę dėžę.

panašią į tas, kur picas pardavinėja

ir išgersim sulčių

ir užmigsim.

ir tokia bus pasaulio pabaiga

pabudau trečią valandą ryto

ir parašiau jam

paklausiau kaip sekas.

nežinau kodėl.

norėjau, kad jis žinotų, kad man rūpi

nekalbėjom daugiau nei savaitę

sexy as fuck.

//

šiandien buvo keista diena

galvojau apie spalvas

ir kontrastus

ir spalvų savybes

ir jį

//

pradėjau dirbti tik apie penktą valandą vakaro.

kai baigiau jaučiaus beviltiškai

vis dar jaučiuos beviltiškai

ir pavargus

su niekuo nešnekėjau

daugiau nei savaitę

kokias penkias minutes su motina

kažkada

neatsimenu

turėčiau dabar būt ligoninėj

jei ne šitas karantinas

//

bet aš čia

kažkur už sienos vis dar žliumbia vaikas

pačiam pmso įkaršty

pasišildžiau sriūbos

/

už lango skamba muzika

ir kambary tamsu

ir aš noriu miego

//

prieš rašydama jam

žiūrėjau video apie tai

kaip budistai supranta meilę

if it makes you cry

it is not love

amen to that

//

nežinau kodėl negaliu nustot apie jį galvot

užknisa

/

kas aš esu

/

nežinau

/

sapnavau savo draugę

prieš kelias dienas

bet jai neparašiau

neparašiau ir nepaklausiau ar ji irgi mane sapnavo

tokia po velniais iš manęs ir draugė

/

rytoj šeštadienis.

vaikas vis dar žliumbia

už lango vis dar skamba muzika

medžiai už lango atrodo tokie ramūs

ir laimingi

ir aš persivalgiau

/

aš tikrai noriu miego.

parašiau jam,

kad man patinka jo smegenys

ir jis paklausė kaip man sekas

pasakiau, kad bandau užmigt

ir jis sakė

yeah. do that.

//

nuo vienuolikos iki dvyliktos ryto nieko nepadariau

nieko nepadariau

nieko nepadariau

nieko

jaučiuos beviltiškai

ir žiauriai

išsekus

nežinau

aš tikrai noriu miego.

//

mano draugas

iš darbo su manim irgi nebesikalba

//

jis klausinėja manęs visokių durnų asmeniškų klausimų

and i know where this is going

/

po kurio laiko tiesiog nustojau atsakinėt

ir jis nustojo klausinėt

ir dabar man liūdna

bet žinau

kad elgiuos greičiausiai teisingai

o gal ir ne.

//

manau, kad elgiuos teisingai

o iš tikrųjų tikriausiai tiesiog noriu išvegt nemalonių temų

dėl velniai žino kokių priežasčių

manau, kad taip mums abiems bus geriau

/

aj

velniai nematė

savo durnuose sapnuose aš visada turiu draugų

ir koks skirtumas

kad rytoj šeštadienis

visos šitos dienos tokios pat

ir aš galvojau apie spalvas

kokią valandą

apie geltoną ir rausvą

apie spalvas

ir apie save

ir apie ateity

ir apie dabartį

ir apie rytojų

apie viską iš eilės

ir dabar man šalta

su trim maikėm

džemperiu

ir striuke

ir man šalta

su kepure

ir su kojinėm

ir tas vaikas matyt pagaliau užmigo

ir kas man iš rytojaus

kas bus rytoj.

ar rytojus turi prasmę

jei rytoj nepamatysiu tavęs

budistai man duotų per pirštus su liniuote

//

šitaip negalima

meilė yra užuojauta. džiaugmas. bendradarbiavimas ir pamiršau

koks tas ketvirtas

vėl per pirštus su liniuote

bet man nelabai rūpi

aš tiesiog noriu miego

tegu daro ką nori

tegu palieka mano pirštus ramybėj

galvojau apie baimę būti atstumam.

nežinau

nežinau kodėl tai taip baisu.

išgirsti iš kito žmogaus

iš žmogaus kuris toks pat žmogus kaip ir tu pats

kad jam tavęs nereikia

kad pasauly pilna kitų žmonių

ir kad man geriau eit namo

ir užsirakint duris

užtraukt užuolaidas

ir eit miegot

//

kad nieko iš manęs gero

kad savybės

kad istorijos kurių pilna mano durna galva niekam nerūpi

kad aš nenormali

ar vadink kaip nori

ir kad jie nenori turėt su manim nieko bendro

/

nes velniai žino,

kas man šaus į galvą

mano delutional durną galvą

/

tik aš.

tik tokia prakeikta atsilupus idiotė

kaip aš

galėčiau pagalvot

kad jis galėtų norėt turėt su manim ką nors bendro.

if anything

jam tiesiog manęs gaila

//

nežinau

nežinau

kodėl tokie dalykai dažniausiai būna tokie skaudūs.

/

atrodo

na ir kas.

//

gal aš ir nenormali

gal tas gal anas

/

nei vienas iš mūsų negyvensim amžinai

/

ir mano skausmas

mano šitas atstūmimo skausmas irgi neamžinas.

net jei

per visą mano durną gyvenimą

/

žinai

vistiek

//

viskas taip laikina

kad net skauda

ir aš sapnavau merginą

kuri atnešė man ryžių

ji paklausė mano vardo

ir nuėjo namo

į naktį.

/

sapnavau merginą

kuri sėdėjo šalia manęs autobuse

ji pažiūrėjo į mane taip

lyg mane pažinotų

bet aš neprisiminiau jos veido

ir mačiau kad tai ją šiek tiek įskaudino

//

velniai nematė

penktadienis po velniais

penkiolikta

ir aš žinau, kad tau patinka šitas žodis

Rodyk draugams

per amžinybę. ir atgal.

2020-05-11

darbas. mano hobis

mano sušiktas hobis

dirbu prie jo jau daugiau nei pusė metų

kas mėnesį pradėdama viską iš naujo

kas mėnesį kažkaip sugebėdama susitaikyt su faktu

kad nieko iš manęs po velniais gero

kad this is going nowhere

kad aš tik švaistau savo sušiktą laiką

konsultacija kurios laukiau lygiai tiek pat

pusę sušiktų metų turėsiu atidėt dėl savo pačios durnos klaidos

dėl savo sušiktos durnos klaidos

kurią pati pastebėjau tik kelios dienos prieš tą sušiktą vizitą

mano draugas

nekalbėjau su juo nežinau kiek laiko

atrodo kad amžinybę

viskas stovi sušiktoj vietoj

prakeiktas amžinai žliumbiantis naujągymis už sienos

prakeiktas lietus

ir prakeikti žydintys medžiai

ir viskas stovi sušiktoj vietoj

nežinau užknisa labiau

faktas, kad neturiu sušikto talento ir

neleidžiu sau to pripažint

nepaisant to, kiek pastangų ir laiko man tai kainuoja

faktas

kad dar pusę metų negalėsiu jaustis kaip normalus žmogus

dėl tos sušiktos konsultacijos

ar mano draugas

mano sušiktas draugas

sušiktas nenuspėjamas draugas

kartais man atrodo, kad jis padarytų bet ką

kartais man atrodo, kad jis nepadarytų nieko

jo nenuspėjama minčių eiga

ir nenuspėjamos nuotaikos

ir aš nieko nesuprantu

ir jis nepasitiki žmonėmis

ir nenori jų įskaudinti

ir kartais aš galvoju ar jis nepasitiki ir manim

jis nori, kad aš nusitrenkčiau į kitą pasaulio galą

kur niekam manęs nereikia

kur niekam nieko nereikia

palikčiau šitą skylę

šitą durną butą

dėl ko.

kartais man atrodo, kad jis tikis iš manęs

kažko. kažko

nežinau.

kažkokio gesto

milžiniško ir neracionalaus

egzistuojančio tik tą akimirką

be jokių pasekmių ir be ateities

ir kartu amžino

neegzistuojančio laike

kartais man atrodo, kad jis nori

nori, kad aš suprasčiau kaip jis jaučias

vienišas

velniai žino kur.

tarp žmonių kuriem nerūpi

ir kurie nesupranta

ir nesistengia suprast

ir kartais man atrodo

kad jis bijo.

//

ir man šalta

nuo viso šito

ir nuo lietaus

ir nuo rytojaus

ir nuo amžinybės

//

sapnavau bandą milžiniškų dramblių

su liūtų veidais

bėgančių velniai žino kur.

sapnavau save

lipančią į snieguotą ir slidų kalną

tempiančią savo draugę sau iš paskos

/

ir žmonės sako

kad tragedijos ir dramos

egzistuoja tik ateity

ir praeityje

kad šią akimirką mes galim būti ramūs

ir laimingi

//

ir lyja sušikas lietus

ir tuoj vasara

ir aš pažadėjau sau

kad prieš susitinkant

būtinai susitvarkysiu savo sušiktą sveikatą

ir vizitas liko atidėtas.

.

dėl mano pačios sušikto žioplumo

ir kas toliau

kas toliau

//

niekas

niekas šią akimirką nebyloja apie šviesų sušiktą rytojų

apie gražią ateitį

apie vasarą ir pavasarį

apie meilę

apie džiaugsmą

niekas

//

mano draugas

ar jis mane pamirš

praėjo jau pusė metų

nežinau.

galbūt.

greičiausiai.

/

mes galėjom būt graži

keista

pora

mes abu norėjom pakeisti pasaulį

savais būdais

kažkaip

kažkodėl

mes abu buvom užsispyrę

ir abu vienas kito nesupratom

ir tas sušiktas šiltas pavasario lietus

ir medžių žiedai

ir mano šaldytuvas tuščias

išskyrus maišelį suvytusių špinatų

ir kelias saldžias bulves

batatai

//

ir kai mes susitikom jis buvo nusipirkęs šaldytų picų

ir buvo žiema

atrodo kad nuo to laiko praėjo jau visa amžinybė

ir kartu vos kelios akimirkos

/

lyg sušiktas filmas mano sušiktoj galvoj

lyg tai ten būčiau buvus ne aš.

/

viskas pasikeitė

ir niekas nepasikeitė

/

ir viskas vis tiek tik vienas ir tas pats

ir šita patirtis

tokia pat kaip visų kitų prieš mane gyvenusių žmonių

standartiška

ir suprantama

nes žmogiška

liūdna

bet laikina

kaip ir tas sušiktas lietus

kaip ir mano hobiai

kaip ir aš

kaip ir tas vizitas

kaip ir mano ateitis

/

prieš mano akis virstanti į praeitį

ir visos svajonės

ir šitas blogas

ir aš

ir tu

ir mano šuo

ir visi kiti pasaulio šunys ir katės

papūgos ir kupranugariai

ir milžiniški drambliai su liūtų galvom

ir kas man iš to.

aš turiu tik tą sušiktą kvailą hobį

kiekvieną akimirką bylojantį apie mano talento stoką

ir prisiminimus apie tave

ir apie šią akimirką

ir lietų

ir faktą

kad neparašei man jau visą amžinybę

Rodyk draugams

užteks_ 2

2020-04-07

geriau nebūna

guli išsidrėbęs ant geltonos sofos

kokčiai geltonos sofos prie praviro lango

lengvas vakaro vėjas virpina kraštuose įplyšusias užuolaidas.

užvertęs galvą spoksai į nuo drėgmės atsilupusius tapetus ir klausaisi aplink besišlaistančių vaikų

paukščių. mašinų. dangaus

jauti kaip plaka tavo širdis.

pilvas pilnas juodos duonos su vyšnių uogiene

tavo kojinės suplyšę

ir jau pusė devynių vakaro.

//

parašiau jam

kad i like him more when he’s being direct (with his questions)

jo laiškai ateina pirmą nakties.

kai aš būnu pabudus po savo pirmojo tos dienos košmaro.

sapnavau beprotnamį.

beprotnamį, kurį prižiūrėjo raganos

visi mane ten pažinojo.

virš beprotnamio kybojo namas

tavo namas

nuoga išėjau į lauką

ir priėjau prie pasieny besibūriuojančių raganų.

jos man paaiškino, kad namą kuris kabo ore sukūrė mano pasąmonė

ir kad jis nenusileis kol aš nesusitvarkysiu.

//

sapnavau savo šeimą.

ir gimines

visi mes valgėm lašišą

ir aš nieko nesupratau.

apkabinau savo mamą

ir kažką jai pasakiau

neprisimenu.

//

sapnavau tave.

tu buvai šalia

bet aš tavęs nemačiau

tik jutau

nežinau kodėl buvau tokia tikra

kad tai tikrai tu

//

daugiabučiuose priešais užsidegė šviesos keliuose languose

šilti ir geltoni

ir vienodi.

šviesa mano kambary šalta

kaip ir saulė

//

nežinau kokių velnių

aš dabar tokia po velniais melancholiška

praleidau pusę dienos žiūrėdama į žalią spalvą

klausydamasi knygų apie nieką

mano bendradarbis parašė, kad nori susitikti

iš aš pasakiau, kad ne

/

pasakiau savo draugei

kad jaučiuosi labai laiminga

kad viskas atrodo taip paprasta ir gera

//

ir banalu

ir nesvarbu

ir galbūt tai meilė

galbūt tai meilė sau

/

galbūt tiesiog vyšnių uogienė

//

nesvarbu

//

nebenoriu rašyt.

papasakojau tau savo sapną

užteks

Rodyk draugams

bet užknisi kitaip negu visi kiti//ir už tai aš tave myliu

2020-03-29

pabudau neįprastai vėlai

todėl rašau tau šitą

sušiktą laišką,

mano meile

?

sapnavau košmarą

visa šita diena buvo kaip sapnas

košmaras buvo tikras

aš pabudau

nuo triukšmo vituvėje

mano kamabry stovėjo dviejų metrų vyras

baltas. išsekęs ir be veido

jis užgulė mane visu savo kūnų

ir paprašė nepalikti

pasakiau jam

kad man reikia žmogaus

kuris supranta poeziją

ir paklausiau ar jis žino nors vieną eileraštį

išlipus iš lovos

palikau jį ten gulėti ir basom išėjau į lauką

įlipau į autobusą kur vaikinas su blizgučiais ant veido davė man saują monetų

mes išlipom toj pačioj stotelėj bet pasukom į skirtingas puses

jis man pamojavo.

jutau, kad jis nori eiti kartu

supratau, kad esu ant kalno.

kad turiu nusileisti prie upės.

kad vienintelis būdas tai padaryt

einant per vienas šalia kito sustatytus daugiaaukščius

viename iš jų

ant žemės miegojo burys žmonių. moterų. vyrų. vaikų

vienas iš jų parodė man kelią žemyn

bet tuo pačiu metu butas pradėjo griūti. sienos suvirto viena ant kitos

palikdamos mažą tarpelį pagalbai.

po kurio laiko pasirodė ugnegesiai. jie palydėjo mane iki laiptinės.

bet vietoj to, kad leistų nusileisti

jie uždegė turėklus

//

aš pabėgau nušokdama žemyn ir išversdama duris.

palikdama visus juos ten degti.

//

nežinau ką man su visu šitu daryt.

kažkuriuo metu sapnavau basas savo tėvo kojas.

kažkuriuo metu žmonės daugiabutyje apipylė mane vandeniu iš arbatinuko.

ant mano kūno buvo juodos dėmės.

aš buvau su naktiniais kurių nenešiojau gal penkiolika metų.

//

aš išėjau į lauką

šiandien

prisitryniau pūslę ir nusipirkau pomidorų.

šiandien jo gimtadienis

šiandien mūsų gimtadienis

ir dieną kai aš gimiau

jis parašė man laišką

‘the exotic: the power of conceiving otherwise’.

nieko nesuprantu.

mano rankos nušalo

ir pažadėjau sau,

kad jeigu ką

bent jau išmoksiu per šitą karantiną sėdėti tiesiai

noriu, kad žmonės galvotų

kad vietoj to, kad šlaistyčiausi pakampiais, po tiltais ir rinkčiau cigarečių nuorūkas

velniai žino kam

aš vaikystėje lankiau baletą.

noriu kad žmonės man pavydėtų ir tai taip apgailėtina

ir

kartu

miela

kažkuria prasme

lyg nedrįstum kažkam pasakyti

kad jis tau patinka

lyg tai jis turėtų tai išskaityti iš tavo abejingų

akių

kvaila

bet miela

iš tavo abejingų akių

iš susivėlusių akių

puslių ant kojų

ir taisyklingos laikysenos

mano tėtis

tas pats

kurio basas kojas šiandien sapnavau

visada norėjo leisti mane į baletą

jis norėjo, kad užaugus aš šokčiau

pagal Tchaikovskį

ir kvepėčiau kaip

Diaghilevas

kad vartyčiau akis į dangų prie pusryčių stalo

ir valgyčiau sraiges su belenkokiu vynu

nes koks skirtumas aštuntą valandą vakaro

antram aukšte

su balkone padžiautais skalbiniais ir šone numestom pačiūžom.

jis norėjo, kad ištekėčiau už vyro turinčio du vardus

arba dvi pavardes

kad skaityčiau knygas

ir mokėčiau iškepti kūgelį

//

jis norėjo

kad žinotum

kad visas šitas patosas

ir pretenzingos manieros

ir vaikiškas šiurktumas

ir dar velniai žino

ak jau tas mano prakeiktas juokas

buvo sukurti kažkam kitam.

//

kažkam kitam.

kažkam, kas suprato poeziją

turėjo šunį

ir turėjo veidą

//

miegamajame palikau pravirą veidą

jos vardas giulia

sapne tu man rodei jos nuotrauką

ir ji man nepatiko

tam pačiam sapne

mes prasibrovėm pro seną

apleistą miestą

miestą

kuriame tu praleidai savo vaikystę

ir užlipom ant kalno

ant kalno nuo kurio matėsi visas pasaulis

ir švietė sušikta saulė

ir ar tu nori

kad parašyčiau tau ir palinkėčiau gero gimdatienio

lyg niekur nieko?

lyg mano galvoj sukurto įsivaizduojamo tėvo net nebūtų buvę

lyg mes būtumėm tik paprasti žmonės

aš su savo sapnais ir murzinom kojom

ir tu su savo nenurimstančiom mintim ir savo švelniom rankom.

velniai rautų

kodėl taip sunku sėdėti tiesiai

kodėl niekam neįdomūs mano sapnai?

manau, kad degantis butas

buvo simbolis

simbolis gyvenimo periodo nuo kurio aš pabėgau

o kas buvai tu?

vyras su blizgučiais ant veido?

dviejų metrų šmėkla

ar mano tėvo baltos kojos?

ir ką man po velniais daryt su tuo arbatinuku

jei būčiau poetas galėčiau parašyt apie jį eilėraštį

bet aš ne poetas

aš laiškas nuo Segalen Henry Manceron

kad ir kas po velniais jis toks buvo.

He said, “Don’t ya tell Henry
Don’t ya tell Henry
Don’t ya tell Henry
Apple’s got your fly”

liko kažkur penkiasdešimt žodžių

ir visam šitam sušiktam laiške tau

aš neparašiau nieko

nieko ką reikėjo pasakyti

kad mes dar susitiksim

kad esijaudintum dėl manęs ir kad parašysiu tau rudenį

kad nepamiršau nei vieno tau duoto pažado

ir kad tu mane užknisi

bet užknisi kitaip negu visi kiti

ir už tai aš tave myliu

Rodyk draugams

tu pats kaip visas sušiktas pasaulio cukrus

2020-03-24

šiandien vapsčiai nieko nepadriau

nežinau

jaučiuos netalentinga

užknisa

šalta

šitas blogas

paskutinė viltis jaustis produktyviai

don’t fucking

screw this up

ah

nežinau

nežinau kodėl viskas taip

taip beviltiškai

kiekvieną kart kai taip jaučiuos

bandau primint sau

kad šitas jausmas laikinas

ir pan

kad viskas praeis

ir pan

ir

pan

ir

š

ir

sure

faktas

praeina

aj

nežinau

nežinau apie ką čia po velniais rašau

ir iš kur tie maišeliai po velniais po akim

paakiai

nežinau

nežinau

nežinau

nežinau

nenoriu žinot

nesakau

viskas

nežinau

jaučiuos beviltiškai

reikia

kartais reikia

jaustis beviltiškai

nes kol

po velniais

žinai

tol nieko

po velniais nedarai

i’ve been there

uh

nežinau

kodėl man taip sunku apie jį kalbėt

visą dieną atrodo

i’ve got this

ir tada ateina

vakaras ir aš po velniais net negaliu skaityt

knygos

nes pradedu galvot apie jį

užknisa

žiauriai

nežinau

nieko po veliniais nepadarysi

praeis

po kokių trijų mėnesių praeis

tikiuos

nežinau

nežinau kur aš būsiu po trijų mėnesių

nežinau

jaučiuos pavargus

šiaip

nuo visko

užkniso

mankšta

kokį pusvalandį jaučiuos geriau

bet motyvacija pamažu blėsta

nežinau kokiem velniam aš taip save spaudžiu

niekam po velniais vis tiek nerūpi kaip aš atrodau

ir žinai

visada galvoji

kad

tipo

aš noriu gerai jaustis ir š

bet please

kur jau ne

prioritetas numeris vienas

sure

nieko nesakau

bet po mėnesio viso to

man atrodo jau ganėtinai akivaizdu

kad ne čia visų tavo problemų sprendimo būdas

nežinau

//

nepasitikiu savim?

hm.

keista

gal.

//

užknisa

viskas taip užknisa

tiesiog siaubingai

nežinau

žinai

visos šitos patirtys

nebegaliu daugiau

draugai

ne draugai

visos tos nesąmonės

ir šitas butas

ir mano įsivaizduojama karjera

ir kas  iš to

ir ką aš žinau

ir diena per tą patį

ir pavargau

ir užkniso

maistas

maistas po velniai

sušikti kopūstai

bet nieko kito irgi nenoriu

nes užkniso valgyt

ir šitas butas

noriu dingt iš čia

ir niekad nebegrįžt į šitą sušiktą butą

užknisa

sienos kilimas lova

spinta vonia

užknisa

lietuva užknisa

kad ir kaip durnai skambėtų

užknisa

patirtys

užknisa

dalykai kurie man suteikia džiaugsmo

užknisa dalykai kurie mane užknisa

užknisa

džiaugtis dalykais

ir būt laiminga irgi užknisa

ir nelaiminga būt užknisa

ir užknisa

žinai

nežinau

skamba kvailai

bet tikriausiai

aš noriu patirt kažką naujo

nežinau

keistai jaučiuos taip sakydama

atrodo kad viskas ten viduj apdulkėję

nebėra neišbandytų kombinacijų

žinai

kad ir kaip po velniais per galvą verstumeis

ta pati sušikta kankynė

ir nauja dantų pasta

ir man šalta

ir mane taip viskas užkniso

ir dar tik keturi šimtai žodžių

ir noriu namo

turiu omeny

noriu atrast savo namus

nežinau kur jie yra

bet noriu ten sugrįžt

žinai

nieko to nežinai

ir man nerūpi

nenoriu eit miegot

nenoriu žiūrėt pro langą

nenoriu nenoriu nenoriu

nenoriu pabust rytoj ryte

nenoriu galvot ką daryt

nenoriu planuot savo kitos dienos

noriu išeit į lauką

noriu įbrist į sušiktą upę

gal turėčiau pasidaryt druskos vonią

vis šis tas

bet ta vonia

man varo depresiją

kaip ir visi jos draugai

kiti baldai

ir kokio velnio

nežinau

galvojau

kaip visada

gulėdama jovoj

kad visi mes connected

kaip

kažkaip

nežinau kaip

kas bendro tarp manęs ir šeimos apačioje

kodėl mes abu esam tam pačiam bute

ar aš kada nors iš čia dingsiu

ir jei dingsiu ar kartu su manim

atsivilks ir ta šeima

arba gal atsiras nauja

bet tokia pati

su šimtu vaikų

ir keistom problemom

ir gyvenimas atrodo toks nuobodus kartais

ir toks nepakeliamas

ir ilgas

ir šiurkštus

ir aš pavargau

man atrodo

ir kodėl man šalta

nežinau

nežinau kodėl man šalta

man tiesiog šalta

visi langai uždaryti

ir man šalta

ir aš pavargau

ir nuo savo sapnų

aš irgi pavargau

nuo bibliotekų

ir nuo žiedų

ir nuo žmonių kurių nepažįstu

arba nebepažįstu

ir nuo gimtadienų tortų

ir gal man tiesiog reikia cukraus

visas pasaulio cukraus

nesugebėtų paskandint

mano liūdesnio

mano sušikto egzistencinio liūdesio

ir man pochui

man pochui tavo kelias

ir tavo keliai

ir tavo draugės

ir tavo požiūris į gyvenimą

ir kad tu viską supranti

ir kad tau rūpi

ir kad tu nori padėt

ir kad aš niekad nežinau kaip labai

man pochui

kad tu nori susitikt

o gal tik norėjai

ir dabar jau nebesvarbu

man pochui

kad šiandien buvo graži diena

ir man pochui

kad visą tą dieną praleidau šitam sušiktam bute

ahh

cukrus

tu pats kaip sušiktas cukrus

tu pats kaip visas sušiktas pasaulio cukrus

kurio neužtektų visam šitam mano liūdesiui paskandinti

Rodyk draugams

gal rimtai pms

2020-03-21

tas balandis mane užknisa

kiekvieną kartą

pavalgius pietų apima sušikta depresija

net ne depresija

nieko rimto

ką žinau

gal pms

užknisa

užknisa, kad klaidų netaiso

užknisa

kad rankos sausos nuo plovimo

nuo sušikto muilo

užknisa

kad noriu suvalgyt visą duoną

kuri ten yra likus

be nieko

tiesiog šiaip sušiktą duoną

užknisa

kad jo gimtadienis po savaitės

ir kas iš to

kas po velniais iš to

nežinau kaip po velniais su juo bendraut

jis nieko po velniais gudriau nesugalvoja

negu paklaust kaip sekas

bitch

please

garbės žodis

nežinau ką su juo daryt

noriu viską užraukt

bet kartu

žinai

žinai

žinai, kad nenoriu

kartu gyvenu sušiktam svajonių pasauly

pasakų šaly sušiktoj

kur mes po velniais suprantam

vienas kitą

ir aš nebijau parašyt jam kokios nesąmonės

kad jis

velniai žino kodėl

dingtų

kokiam sušiktam mėnesiui

sušiktas balandis

gal rimtai pms

rankos tokios sausos

ir skauda

žinai

šlykštu

stačiai

po velniais

šlykštu

gal rimtai pms

gal reikia eit miegot

bet skaičiau

kad geriau nemiegot

dvylika valandų per parą

nes nesveika

viskas blemba nesveika

nemiegot nesveika

miegot nesveika

valgyt irgi nesveika

viskas

in

fucking

moderation

i don’t fucking

roll that way.

//

neturiu aš valios jokiem sušiktiem moderation

neturiu

nes po velniais

taip jau yra

jaučiuos šūdinai

po velniais

skauda pilvą

nuo sriubos

nuo prieskonių

galvoj viskas netelpa

nuo

prieskonių

turiu tik duonos

ir slyvų

ir viskas

ir duonos ir slyvų

ir duonos ir slyvų

ir tik sušiktos duonos

ir tik sušiktų slyvų

kažkoks sušiktas poetas

po velniais

blemba parašė

maniau neatrašysi

nes nustojau naudot

visokius po velniais pretentious

išsireiškimus

ir what not

ne blemba

suski tu nelaimingas

neatrašysiu

nes tavo sušiktas gyvenimas

amount to nothing

ir neparašytum nei vieno dėmesio verto sąkinio

net jei po velniais tavo gyvybė nuo to priklausytų

iš ryto snigo

pastebėjau

kai išsitiesus ant virtuvės kilimo

bandžiau pasiekt į orą iškeltas kojas

į orą išmestas

tabaluojančias

baladojančias

balandojančias

kojas

snigo

pavasary

likus savaitei iki jo gimtadienio

garbės žodis

turėčiau skaityt knygą

apie seurat

neskaitau

ne

sėdžiu toj pačioj virtuvėj

apimta panikos

kad tas sušiktas balandis

po velniais niekad iš ten nedings

ir vaikas apačioje

kaip sušikta maža kiaunė

apimta morčiaus

arba kaip ir aš pmso

reikalaujantis dėmesio ir meilės ir laiko

ir niekam tu po velniais nerūpi

ir jei rimtai tai aš noriu į lauką

ne.

jis įsitikinęs, kad mes visi mirsim

ir aš visos tos numirėlių gvardijos prieky

nes taip reikia

nes aš debilė

ir turėčiau paskaityt laikraščius

i beg to differ

sušikti medžiais

pro sušiktą langą

vakarėjančio dangaus fone

auksinės saulės spinduliuose

žydras šaltas dangus

ir getės teorijos apie spalvas

ir aš

kažkur šešėliuose

virtuvėj

toj pačioj kurioj dariau  mankštą

nes kitos neturiu

nes kitos ir nereikia

nes akropoly mačiau

kažkieno parašytą markso

citatą

ir ką aš po velniais vis tiek daryčiau su dviem virtuvėm

su dviem šaldytuvais

noriu sušiktų šaltų šokoladinių ledų

ir noriu į dangų

bet ne per daug aukštai

nes aš bijau aukščio

sapnavau savo puseserę

jos vestuves

padovanojau jai dvi sulaužytas gėles

ir ji sėdėjo kažkur kampe

kaip visi tie absento gėrėjai

abejinga

ir tyli

ir kažkas užėmė man vietą prie stalo

ir viskas apie ką aš galėjau galvot buvo maistas

ir amžinai maistas

ir ant stalo šalia

stovi padėtas pomirodas

ir man kažkodėl tiesiog labai liūdna

ir aš tik noriu

susiriest į prakeiktą kamuoliuką ir žiūrėt pro sušiktą langą

priešais

į gretimam daugiabuty užsidegančias

ir vėl užsigesinančias šviesas

ir koks po velniais iš tavęs rašytojais

anyways

ir niekam nepatinka žmonės kurie nepatinka sau

bet aš save myliu

net ir su suskilinėjusiom rankom

ir neplauta galva

su knyga kurios nebaigiu skaityt jau pusė metų

su visais tais nieko vertais darbais

ir su nelogiškom svajonėm

kurios žinau, kad išsipildys

ir aš žinau

kad aš būsiu laiminga

kada nors

pagaliau

kai gausiu sušiktų

šaltų ledų

kad ir šokoladinių

Rodyk draugams

_pamatysi

2020-03-09

vapsčiai neturiu reikalo čia rašyt

žiūrėjau paskaitą apie delakrua

ką jis rašytų mano vietoj\\

dabar

šitoj virtuvėj

pavasary

prisivalgęs

varškės apkepo

aštuntą valandą vakaro

ir pavargęs

apie raugintų agurkų spalvas

apie tai

kaip rudas stalas atsveria jų drungną žalumą

raugintų agurkų splava

antroj klasėj

kažkas mano batus įvardino kaip varlės spalvos

bet kaip agurkai

kaip mano rūžavos pižaminės kelnės

kaip mano orumas

kaip mano nudraskytas kaklas

ir kaip visi tie žmonės kurie vaikšto po mano langais

susikabinę rankom

ir kaip aš

užblokavau jį jo gimtadienio proga

ir dabar rašau tau

delakrua irgi buvo pasikėlęs

ir susireikšminęs

ir mylimas

ir vienišas

velnias

jei kas nors jį būtų paėmęs už rankos

kodėl niekas nepaėmė delakrua už rankos

už parankės

visos tos alžyro moterys

ir veltui

šitie rauginti agurkai

irgi veltui

ar aš irgi veltui?

sapnavau kiaušinius iš kurių išsirito tik dar daugiau kiaušinių

sapnavau mergaitę po vandeniu raudonais plaukais

sapnavau žmones po žeme su skruzdėlėm aplipusiom rankom

valandą žiūrėjau į knygą

ir vieną tašką ir neperskaičiau nei žodžio

tiesiog buvo taip sušiktai liūdna

dėl visko

dėl mano draugo

ir dėl mano juodo nudrįžusio megstinio

ir dėl delakrua

ir dėl pavasario

ir dėl visų tų kitų pavasarių

kurie liko kažkur toli

kažkieno prisiminimuose

dėl šitos skylės

ir dėl to

kad nusibodo

žiūrėjau į veidrodį

ir galvojau

ko aš po velniais iš savęs noriu

susiradau naują draugą

nors mes dar neturėjom progos pasišnekėti

žinau, kad jis mano draugas

jaučiu

aš noriu, kad jis man papasakotų apie gyvenimą

kaip tie absento gėrėjai

noriu padėt savo sušiktą galvą ant vynu aplaistyto stalo

ir klausytis kaip jis pasakoja man apie gyvenimą

apie šeimą apie vaikus apie pirmą ir paskutinę meilę

apie skirtingas šalis ir apie mirtį

ir apie tai, kad man dar viskas prieš akis

apie meną ir apie vertybes

apie geltoną spalvą ir apie raugintus agurkus

apie kvailas istorijas

iš savo kvailos vaikystės

ir apie mane

noriu pasiklausyti kaip jis kalba apie mane

nes mes draugai

ir man reikia draugo

noriu pirštais braukyti per išsipylusį vyną

ir kvailai krizenti

liept jam užsičiaupt

bet tikėtis, kad tai niekad nesibaigs

noriu užmigti ir pamiršt

kad rytoj reikia eiti į darbą

noriu sapnuoti paryžių

sušiktą banalų paryžių

kaip valausi dantis prie upės

ir kaip aiškinu žmonėm apie meną ir apie spalvas

nes kažkam gi reikia

//

sušiktos spalvos

kažkur skaičiau, kad akys mato tik tai, kas mums yra svetima

ir todėl mes esam nepajėgūs matyti save.

turiu omeny

save

//

labas vakaras

noriu miego

palinkėk man sėkmės

nors velniai nematė

aš ir taip susitvarkysiu

pamatysi

Rodyk draugams