BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

tu pats kaip visas sušiktas pasaulio cukrus

šiandien vapsčiai nieko nepadriau

nežinau

jaučiuos netalentinga

užknisa

šalta

šitas blogas

paskutinė viltis jaustis produktyviai

don’t fucking

screw this up

ah

nežinau

nežinau kodėl viskas taip

taip beviltiškai

kiekvieną kart kai taip jaučiuos

bandau primint sau

kad šitas jausmas laikinas

ir pan

kad viskas praeis

ir pan

ir

pan

ir

š

ir

sure

faktas

praeina

aj

nežinau

nežinau apie ką čia po velniais rašau

ir iš kur tie maišeliai po velniais po akim

paakiai

nežinau

nežinau

nežinau

nežinau

nenoriu žinot

nesakau

viskas

nežinau

jaučiuos beviltiškai

reikia

kartais reikia

jaustis beviltiškai

nes kol

po velniais

žinai

tol nieko

po velniais nedarai

i’ve been there

uh

nežinau

kodėl man taip sunku apie jį kalbėt

visą dieną atrodo

i’ve got this

ir tada ateina

vakaras ir aš po velniais net negaliu skaityt

knygos

nes pradedu galvot apie jį

užknisa

žiauriai

nežinau

nieko po veliniais nepadarysi

praeis

po kokių trijų mėnesių praeis

tikiuos

nežinau

nežinau kur aš būsiu po trijų mėnesių

nežinau

jaučiuos pavargus

šiaip

nuo visko

užkniso

mankšta

kokį pusvalandį jaučiuos geriau

bet motyvacija pamažu blėsta

nežinau kokiem velniam aš taip save spaudžiu

niekam po velniais vis tiek nerūpi kaip aš atrodau

ir žinai

visada galvoji

kad

tipo

aš noriu gerai jaustis ir š

bet please

kur jau ne

prioritetas numeris vienas

sure

nieko nesakau

bet po mėnesio viso to

man atrodo jau ganėtinai akivaizdu

kad ne čia visų tavo problemų sprendimo būdas

nežinau

//

nepasitikiu savim?

hm.

keista

gal.

//

užknisa

viskas taip užknisa

tiesiog siaubingai

nežinau

žinai

visos šitos patirtys

nebegaliu daugiau

draugai

ne draugai

visos tos nesąmonės

ir šitas butas

ir mano įsivaizduojama karjera

ir kas  iš to

ir ką aš žinau

ir diena per tą patį

ir pavargau

ir užkniso

maistas

maistas po velniai

sušikti kopūstai

bet nieko kito irgi nenoriu

nes užkniso valgyt

ir šitas butas

noriu dingt iš čia

ir niekad nebegrįžt į šitą sušiktą butą

užknisa

sienos kilimas lova

spinta vonia

užknisa

lietuva užknisa

kad ir kaip durnai skambėtų

užknisa

patirtys

užknisa

dalykai kurie man suteikia džiaugsmo

užknisa dalykai kurie mane užknisa

užknisa

džiaugtis dalykais

ir būt laiminga irgi užknisa

ir nelaiminga būt užknisa

ir užknisa

žinai

nežinau

skamba kvailai

bet tikriausiai

aš noriu patirt kažką naujo

nežinau

keistai jaučiuos taip sakydama

atrodo kad viskas ten viduj apdulkėję

nebėra neišbandytų kombinacijų

žinai

kad ir kaip po velniais per galvą verstumeis

ta pati sušikta kankynė

ir nauja dantų pasta

ir man šalta

ir mane taip viskas užkniso

ir dar tik keturi šimtai žodžių

ir noriu namo

turiu omeny

noriu atrast savo namus

nežinau kur jie yra

bet noriu ten sugrįžt

žinai

nieko to nežinai

ir man nerūpi

nenoriu eit miegot

nenoriu žiūrėt pro langą

nenoriu nenoriu nenoriu

nenoriu pabust rytoj ryte

nenoriu galvot ką daryt

nenoriu planuot savo kitos dienos

noriu išeit į lauką

noriu įbrist į sušiktą upę

gal turėčiau pasidaryt druskos vonią

vis šis tas

bet ta vonia

man varo depresiją

kaip ir visi jos draugai

kiti baldai

ir kokio velnio

nežinau

galvojau

kaip visada

gulėdama jovoj

kad visi mes connected

kaip

kažkaip

nežinau kaip

kas bendro tarp manęs ir šeimos apačioje

kodėl mes abu esam tam pačiam bute

ar aš kada nors iš čia dingsiu

ir jei dingsiu ar kartu su manim

atsivilks ir ta šeima

arba gal atsiras nauja

bet tokia pati

su šimtu vaikų

ir keistom problemom

ir gyvenimas atrodo toks nuobodus kartais

ir toks nepakeliamas

ir ilgas

ir šiurkštus

ir aš pavargau

man atrodo

ir kodėl man šalta

nežinau

nežinau kodėl man šalta

man tiesiog šalta

visi langai uždaryti

ir man šalta

ir aš pavargau

ir nuo savo sapnų

aš irgi pavargau

nuo bibliotekų

ir nuo žiedų

ir nuo žmonių kurių nepažįstu

arba nebepažįstu

ir nuo gimtadienų tortų

ir gal man tiesiog reikia cukraus

visas pasaulio cukraus

nesugebėtų paskandint

mano liūdesnio

mano sušikto egzistencinio liūdesio

ir man pochui

man pochui tavo kelias

ir tavo keliai

ir tavo draugės

ir tavo požiūris į gyvenimą

ir kad tu viską supranti

ir kad tau rūpi

ir kad tu nori padėt

ir kad aš niekad nežinau kaip labai

man pochui

kad tu nori susitikt

o gal tik norėjai

ir dabar jau nebesvarbu

man pochui

kad šiandien buvo graži diena

ir man pochui

kad visą tą dieną praleidau šitam sušiktam bute

ahh

cukrus

tu pats kaip sušiktas cukrus

tu pats kaip visas sušiktas pasaulio cukrus

kurio neužtektų visam šitam mano liūdesiui paskandinti

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą