BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

vernacular_

man reikia su kuo nors pasikalbėt. visur po velnių akis bado po velniais senatvė ir mirtis ir panašiai.

man atrodo žinau kaip viskas prasidėjo. viskas prasidėjo nuo kažkokio eilėraščio apie tai, kaip kažkoks senas žmogus džiaugias kažkokiais paprastais gyvenimo dalykais

ir kaip jis supranta, kad labai svarbu rūpintis savo kūnu ir kad reikia save mylėti ir panašiai

man regis čia buvo pradžia

pradžia kažkokio prakeikto ciklo mano durnoj galvoj. atsimenu galvojau, kodėl senatvė yra toks palyginus nereprezentuojamas dalykas.

kodėl niekas nesidalina savo kaip seno žmogaus patirtimi. nes po velniais man būtina žinoti kaip jie jaučias

nes jei žinosiu kaip jie jaučias

jei žinosiu ką jie žino dabar.vėliau turėsiu pakankamai laiko sužinoti dar daugiau. pralenkti save kažkuria prasme

anksčiau galvodavau, kad nors man atrodo, kad mano tėvai nusišneka, jie tikriausiai taip nemano. ir jei aš suprasiu kodėl jie taip nemano, būdama jų amžiaus žinosiu kur kas daugiau negu jie tuo metu

/

po velniais. kodėl po velniais aš taip galvoju. kažkoks prakeiktas užburtas ratas. ir aš nebenoriu žinot visų tų dalykų, kuriuos dabar žinau

nenoriu žinot, kad visi beprasmiški dalykai turi prasmę. nenoriu kiekvienos akimirkos metu galvot, kad ta akimirka yra ateities akimirkos prisiminimas

kad visi pokalbiai yra prasmingi. kad viskas turi savo vietą laike. kad laiko neatsuksi

kad viskas kažkuria prasme yra set in stone

ir aš nekalbu apie likimą ar dar ką

žinai.

nebenoriu apie tai galvot. nenoriu galvot apie savo gyvenimą kaip apie laiko juostą

ir nesu tikra ar supranti ką tau noriu pasakyt. ir ar supranti kaip aš jaučiuos

pavyzdžiui dabar. kas dabar?, pirmadienis. dabar yra pirmadienis, savaitės, kurios gale bus dvidešimt trečia diena. dabar nėra dabar, dabar yra pirmadienis.

lyg stovėčiau ir žiūrėčiau į dabartį, į šią akimirką iš ateities perspektyvos. tai šlykštus jausmas

lyg po velniais galų gale kažkuria prasme iki galo negyventum. nes viskas ką jauti yra prisiminimas

ir kai aš skaitau ką parašiau

ir aš skaitau. aš perskaičiau ką parašiau. viskas skamba taip dramatiškai ir tuščiai ir aš neturiu žodžių kaip tau viską po velniais paaiškint

nežinau ir galų gale nesuprantu kodėl išvis apie tai pradėjau kalbėt. kalbėjau apie senus žmones

ir tai prakeiktas ratas. dabar aš po velniais matau, kad tai prakeiktas ratas

šiandien sapnavau savo vieną draugę iš universiteto.

jaučiau su ja kažkokį ryšį po velniais

nežinau, žinai. su kai kuriais žmonėm tiesiog jauti ryšį.

galbūt viskas tik mano galvoj,

bet tam mano sapne ji mane apkabino ir mes pradėjom kalbėt. ir aš žinojau, kad ji turi problemų, bet stengiaus kaip įmanydama išvengt tos pokalbio temos ir nusukt pokalbį kita linkme

liūdna kai pagalvoji, kad visi tavo durnuose sapnuose esantys objektai reprezentuoja tave patį

ir galų gale žinai,

net ne apie tai po velniais norėjau su tavim pasikalbėt.

žinai.

visada po velniais lengviausia prirašyt tris puslapius apie dalykus, kurie tau nė velnio nerūpi. t

bet tu juk žinai? žinau kad žinai

tu turi žinot. tu turi žinot daugiau už mane ir turi būt protingesnis už mane kaip prakeiktas visažinis pasakotojas lietuvių prakeiktoj literatūroj.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą