BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

wooden_flesh_

mhmhmmhmhhhh-h-h-h-h-hm.

įdomu kiek aš turiu laiko. iki kol šitas durnas blogas bankrutuos.  nežinau. nerūpi. ar blogo rašymas bus svarbi mano gyvenimo dalis? nežinau. įdomu kaip žmonės nusprendžia, kad nori parašyt knygą. turiu omeny, iš kur tu žinai, kad moki rašyt?

vienžo

šiandien buvo gera diena. ir žinai, žinai rytas buvo toks šūdinas. ir aš tikėjaus, kad ir visa diena tokia bus. bet ji nebuvo.

bet rytas buvo sumautas. visom prasmėm.

žodžiu

nebuvo taip blogai, kai pagalvoji. galėjo būt daug blogiau

bet vienžo. atsimeni visus tuos košmarus apie kuriuos tau greičiausiai ne kartą pasakojau. nes ko tu po velniais iš manęs nori? kad aš nesikartočiau? kad kas dieną tau pasakyčiau kažką naujo ir įdomaus? no way jose. aš tau ne koks vaikščiojantis cirkas po velniais.

ir ne dėl tavo entertainment mane mano motina pagimdė. užteks apie motiną. ne šiandien. ir ne dabar.

ir nesvarbu.

žodžiu. vėl sapnavau tą nenormalų košmarą. kuris kartojas jau kokius keturis metus? nežinau. vienžo. tu tipo pabundi vidury nakties ir girdi, kaip kažkas kitam kambary kažką daro.

bet visa esmė tame, kad viskas būna taip siaubingai realistiška. ir tu būni šimtu procentų sąmoningas ir visa kita. ir tu po velniais guli toj savo lovoj, klausais kaip kažkokie žmonės vaikšto po tavo butą ir karštligiškai ieškai kažkokių įrodymų, kurie tau leistų suprast, kad sapnuoji. kad viskas netikra. nes iš esmės tu puikiai žinai, kad viskas netikra. tu atsimeni visus prieš tai buvusius sapnus ir puikiai žinai kaip jie visi baigias. bet nepaisant to, tu vis tiek po velnių girdi kaip kažkas vaikšto ar tai kalbas kitam kambary.

kartais būni sukaustytas ir net menkiausias judesys reikalauja daug pastangų. kartais ne.

šiandien, kai pabudau mačiau virtuvėj įjungtą lempą ir girdėjau, kaip kažkas rašo spausdinimo mašinėle. ir tu galvotum, kad pati spausdinimo mašinėlė yra įrodymas, kad sapnuoju. bet ne, esu tokią turėjus.

ir po velniais. aš atsistojau ir pabandžiau nueit į virtuvę. norėjau pamatyt, kad ten nieko nėra. kad ten nieko negali būt. kad visa šita nesąmonė greičiau baigtųs, bet viskas ką mačiau buvo balta šviesa. lyg vietoj elektros lemputės kažkas į virtuvę būtų atvilkęs saulę.

po kelių akimirkų aš vėl buvau lovoj. ir vis dar girdėjau kaip kažkas vaikšto. į kambary įėjo mano draugė. kažką pasakė ir norėjo gultis į gretimą lovą. ištiesiau ranką ir pabandžiau nutraukti nuo tos lovos kaldrą. tos draugės ten po velniais negali būti. aš žinau kad ten jos nėra. bet kambary taip tamsu ir aš girdžiu tik jos balsą. neištvėrus užšokau ant jos lovos. aš gulėjau po velniais tuščioj lovoj. vietoj, kur sprendžiant iš garso turėjo gulėti ji. ir nieko. nieko po velniais

kai pabudau gretima lova vis dar buvo paklota kaip ir visada.

ir po viso to. šita prakeikta diena buvo gera. gera po velniais. lyg tai aš neturėčiau teisės dabar po velniais skūstis

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą