BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

landscape_being_raped

2017-06-22 parašė jackanapes

nebenoriu eit į lauką. niekada. užkniso vaikščiot tais pačiais ratais. ir užkniso vaikščiot visur kitur. nes

žinai, kas iš to? kai išeini į lauką. kartais būna vėjuota. ir aš nekenčiu vėjo. nežinau kodėl. kai jis smarkiai pučia aš negaliu galvot. žinai. kaip kad įsimylėję žmonės negali. žinai? jis mane nervina. vėjas. nes jo nematai, bet jauti ir girdi. ir jis kelia chaosą visur aplinkui. ir viskas juda/ tiesiog šiaip be priežasties

ir tai mane nervina.

žinai? nėra taip, kad aš stačiai einu iš proto, kai pradeda pūst vėjas. jis tiesiog mane sunervina. ir tiek žinai. ]

bet gal galima apseit ir be to, žinai? gal galima tiesiog neiti į lauką. kol žinai. kol nebebus vėjo

ir mane nervina žmonės. žinai, jie įdomūs ir taip toliau. ir man patinka į juos žiūrėt. ir panašiai. ir nežinau kodėl, bet galiu duot galvą nukirst, kad man patinka į juos žiūrėt labiau negu tau. nežinau, kartais man atrodo, kad aš matau daugiau. žinai.

nežinau kaip tau tai paaiškint. po velniais, žinai. žinau, kad galvoji, kad aš nusišneku

bet jie mane nervina. negaliu paaiškint to jausmo. tikrai. negaliu, tai kažkoks silpnumo jausmas. žinai? lyg kiekvieną akimirką turėtum būt pasiruošęs gintis, žinai.

to recreate the syntax and measure of poor human prose and stand before you speechless and intelligent and shaking with shame, rejected yet confessing out the soul to conform to the rhythm of thought in his naked and endless head,

nežinau, šita eilutė man viską paaiškina. žinai? kažkuria prasme paaiškina. žinai?

vienžo. ir žinai, aš noriu eit į lauką. žinai. man patinka saulė. velnias, ji vienas iš mano mėgstamiausių dalykų šitam pasauly.

bet kiekvieną kartą vos išėjus tiesiog noriu grįžt atgal. žinai?

nežinau. iš kur tu po velniais žinosi.

vienžo. vakar. man atrodo, kad vakar. žinai. perverčiau visą meno istorijos knygą. nuo impresionizmo iki šių laikų

ir, nežinau, nežinau kodėl, bet praktiškai visi tie darbai buvo nieko verti. žinai? ir žmonės po velniais teisinas visom tom nesąmonėm, kad jie sukūrė kažką, ko dar nebuvo. na ir kas po velniais, ne tame esmė. debile tu. ne tame esmė po velniais. ir visi tie darbai. nežinau, jie tokie paviršutiniški. atrodo po velniais, jau matai, kaip kažkoks plius minus žinomas ar nežinomas tapytojas apakintas savo ego nusprendžia, kad kažkoks darbas yra baigtas ir visa gauja vien tapytojo idėjos apakintų debilų kažkaip sugeba įžiūrėti tame darbe kažką gilaus.

velnias, žinai. nežinau kodėl, bet tai mane labai nervina. lyg niekam nerūpėtų, žinai?

vienžo, vienintelis darbas, kuris atsimenu kad man patiko buvo šitas:

http://ars.mkp.emokykla.lt/Ars2/dailinikai/daili_iliustrXXa/heckel_miegantis_pechstein1910.jpg

argi jis po velniais ne nuostabus? žinai, jau vien dėl to, kad jauties kažkaip nepaaiškinamai gerai į jį žiūrėdamas. lyg kažkas glostytų tavo smegenis. žinai? lyg motina prieš miegą tau glostytų galvą. žinai?

labai tikiuos, kad žinai. bent jau šį kartą

vienžo.

Rodyk draugams

06_Drifter

2017-06-21 parašė jackanapes

labas

kaip sekas? seniai nekalbėjom. nes tikriausiai nebuvo tikslo. ką aš čia kalbu. nežinau. žinai. visko buvo. sapnavau daug nenormalių sapnų.

ir žinai, ir panašiai. ir žiūrėjau mtv. ir panašiai

ir sėdėjau ant žemės lauke ir galvojau ką daro kiti

kartais pagaunu save ir mano mintys, mano mintys rutuliojas rašinio forma. su įžanga ir išvadom

ir kartais aš bandau suprast kaip kiti žmonės galvoja. ir kai jie pradeda man pasakot visokias nesąmones. suprantu, kad nieko nebus

domėjaus visokiais simptomais. nežinau kodėl. nežinau kodėl taip dariau ar kam to reikia/ žinau, kad man viskas gerai

žinau, kad yra skirtumas tarp asmenybės ir asmenybės sutrikimo. ir man nusibodo apie tai galvot. nežinau, dabar tiesiog liūdna

viskas prasidėjo nuo to, kad galvojau apie tai, kad vienintelė emocija kurią man išeina išreikšti yra pyktis

nežinau kodėl taip yra. ir žinau, kad apie tai jau kalbėjau.

per visą tą laiką tiek daug įvyko ir aš žinau, kad viską užmiršiu

nežinau, žinai? norėčiau sakyti, kad kitas emocijas man tiesiog sunkiau atpažinti. kai jauti pyktį jauti pyktį. pyktį lengva išreikšti.

o užuojauta. pavyzdžiui. kai išreikšt užuojautą. kas tai vapsčiai per emocija. ką tu jauti, kai jauti užuojautą? tai kažkokia racionali emocija. pusiau ne emocija. tu tiesiog galvoji, kad tau kažko gaila. ir išleidi tą garsą ‘aaa’, tą patį kurį išleidi ir kai pamatai mažus šuniukus ir kačiukus

ir šiaip. nežinau. šią akimirką man viskas nusibodo

žinai? ar tu po velniais žinai?

nes aš nežinau. ir jei jau tu žinai galėtum pasakyt ir man

m a n

kartais mane užknisa mano akys. kartais aš žiūriu į veidrodį ir matau savo tėvo akis. nežinau kodėl. kartais jos atrodo visiškai kitaip.

kartais aš jų nekenčiu. kaip ir savęs. bet aš neturiu priežasties savęs nekęst.

jeigu save mylėčiau užversčiau kompą ir eičiau miegot

ir būčiau laiminga

ir joninės

ir ko tu nori, žinai?

žinai, kad faktas, kad bijau. sapnavau sapną. man paskambino mano motina ir paklausė. verkdama ir panašiai. ką po velniais aš darau su savo gyvenimu. pradėjau jai aiškint

bet pabudau

ir buvo šviesu. nors penkta ryto

ir nežinau kodėl naudoju šitą platformą. sentimentai tikriausiai

ir įpročiai ir panašiai

ir koks skirtumas

ir ant mano piršto mėlynė

ir dabar pusė pirmos

bet kai žmonės sako pusė pirmos, aš galvoju, kad yra pirma valanda trisdešimt minučių. nes nežinau, nes mano mastymas vizualinis, jei toks yra ir kai sako pusė pirmos.

aš girdžiu tik pusė ir pirmos. ne apie jų tarpusavio ryšį

nežinau. nežinau kas tau iš to.

tikrai

velniop.

einu po velniais miegot

nes tipo vakaras už

nes tipo rytas už vakarą

žinai?

???

?

?

?

?

?

?

/

?

Rodyk draugams

brad_renfro

2017-06-16 parašė jackanapes

It’s not dark yet, but it’s getting there

kažkas kalbas už lango apie kažką ir vasara ir panašiai. ir sapnavau, kad kažkoks rando. brad renfro. žodžiu, kažkoks rando. išpylė man ant galvos alų.

žinai? tipo maždaug, nes tai buvo. žinai? patirtis. velniai rautų. patirtis. kai tau ant galvos. žodžiu

ir saulė leidos ir aš dėliojau kažkokį koliažą ir pan.

vienžo

šiandien buvo keista diena. žinai. kiek dienos gali būt keistos. kas čia tokio keisto? kad saulė ryte pakilo, o vakare nusileido.

velnias. sąžinę pradėjo graužt. ir tu mane užknisi

vienžo. nežinau nuo ko pradėt

ir nežinau ką darau/ ne gyvenime. bet šiaip

vienžo.

nes nežinau ir ką gyvenime.

vienžo

galvojau, kaip viskas atrodo iš šalies. ir atrodo kraupiai. turiu omeny, jei paimtum atskirus faktus iš mano gyvenimo. nežinau, b]\\\

žinai, nelaikau savęs asocialia. ir pan. bet jei pažiūrėtum į tuos faktus.žinai. būtų sunku tai . žinai/

?

tu po velniais čia klausais ar ieškai preteksto mane sukritikuoti. toks jausmas, kad aš čia viską išsigalvoju, bet taip nėra

ir nežinau kodėl tu taip sakai. ]

kodėl negali tiesiog išklausyt tų durnų faktų. vienžo.

net nežinau ar dabar dar noriu apie tai kalbėt. nes aš žinau, kad tu galvoji, kad aš tiesiog išsigalvoju. ir kad nieko čia svarbaus ir kad aš išsigalvoju

na ir eik velniop po velniais

man tavęs nereikia

ir nereikia tavo durno palaikymo

//

eik šikt

..

//

nekenčiu daugtaškių, tas buvo netyčia

nekenčiu daugtaškių, nes jie rodo, kažkokį durną susimastymą ar nutylėjimą. ir aš nekenčiu tokių dalykų, jei turi ką sakyt sakyk.

žinai

vienžo]

Rodyk draugams

preoccupied_with_his vengeance

2017-06-13 parašė jackanapes

lyja. plius minus. sapnavau jeilio universitetą. velnias, buvo tikrai. tikrai labai emociškai įtempta situacija. net neketinu viso tai aiškint. bet velnias. žinai, tiesiog niekad apie tai anksčiau negalvojau

kalbant apie dalykus apie kuriuos niekad anksčiau negalvojau. vakar. žodžiu. galvojau visokias nesąmones. galvojau, žodžiu, apie dalykus kurie man patinka ir galvojau kodėl jie man patinka. kodėl būtent jie ir kodėl taip labai. taip mirk gyvenk labai.

taip, ką žinau, negaliu paaiškint kaip labai. ir tada man daėjo. akimirką viskas po velniais susijungė. matai, prieš tai, prieš kokią savaitę klausiaus visokių paskaitų apie jungą ir jo šešėlius. kas mane greitai užkniso. nes faktas tas, kad neturiu kantrybės visų tų savo šešėlių aiškintis, nes esmė tame, kad esu pasiruošus sutikt su bet kuo, bet kokiom išvadom, jei tik iš to bus kokios naudos. ko aš nežinau, niekad nežinau ir iš esmės žinai. žinai kaip būna.

bet vakar. vakar galvojau apie tuos visus dalykus. ir apie tai ką man jie reiškia ir man daėjo, kad kažkuria prasme su jais susitapatinu. bet ne tai kad manau, kad mes turim daug bendro ir panašiai, o tai kad jie, mano akimis, reprezentuoja man dalį manęs.būtent tą dalį, kurią esu absoliučiai užkišus į kampą. ir palaidojus po lapais ir taip toliau ir panašiai

ir todėl, iš esmės, kad taip siaubingai ignoruoju šitą savo dalį, kuri šiaip man yra labai svarbi, tiek daug reikšmės skiriu visiems tiems kitiems dalykams, kurie tą mano dalį reprezentuoja.

negaliu patikėt, kad nepastebėjau to anksčiau, tai taip akivaizdu. tiesiog siaubingai. tiesa po velniais akis bado

atrodo, kad šitas faktas visada tiesiog buvo. jis toks akivaizdus. ir nepaisant to, niekad apie tai nepagalvojau

ir visi tie žmonės, kuriuos taip siaubingai idealizuoju. prieš tai kai man viskas daėjo, galvojau, kiek daug man reikštų, jei jų nesusitikčiau. jei nepamatyčiau jų savo akimis. žinai? jeigu jie mirtų. šiandien, rytoj. kažkuria prasme tai būtų absoliuti tragedija. absoliuti. ir man dabar po velniais aišku kodėl.

ir po velniais susitikimas, antra vertus, būtų pivotal point. aišku, aš kažkiek dramatizuoju. bet vis tiek. ir nežinau ar visa tai nuostabu ar tragiška

tiesiog viskas dabar po velniais taip siaubingai aišku. žinai? lyg nebebūtų jokių po velniais šešėlių, kad ir kaip klišiškai tai skambėtų. vienžo, einu

Rodyk draugams

cold-blooded_moon

2017-06-10 parašė jackanapes

nesigilinkim į smulkmenas. nes karšta. nes dabar vasara. kad ją kur velniai. ir šiaip

žinai, šiandien nebuvo pati geriausia diena mano gyvenime ir taip toliau ir panašiai

ir galva pilna kažkokių durnų naujų teorijų. taip jau būna. taip jau po velniais būna. turiu omeny, ko daugiau norėt? ko dar po velniais aš galiu tikėtis. žinai? kai taip elgiuos? ko aš po velniais noriu

nesvarbu. esmė tame, kad viską žinau. viską ką reikia. that is. nesvarbu. ir niekas man nieko negali pasakyt

aš žinau. aš viską žinau. viską ir dar daugiau. viską. ir kas iš to.

ką man dabar su ta informacija daryt

kas man iš to. jei vis tiek. pasitaikius pirmai progai prarandu kantrybę. nes nu aš taip bendrauju. man kitaip neišeina. ir kartais man atrodo. kartais ne kartais. kad žmonėm nepatinka kai aš taip darau. bet aš niekad nepastebiu kaip viskas prasideda. tiesiog daeina po laiko

ir aš neturiu jokių blogų intencijų. tiesiog žinai, aš taip bendrauju. žinai. nežinau kodėl taip darau. kiti taip nedaro. nežinau. žinai? nežinau velniai rautų.

nesvarbu. be visų tų milijono teorijų apie milijoną dalykų galvojau apie vieną savo draugę

man atrodo, kad ji manęs nemėgsta. ir mes tiesiog nekalbam apie tai. ir tai mane veda iš proto. mane veda iš proto faktas, kad aš matau. ar manau, kad matau. kad ji nesijaučia laisvai būdama su manim. lyg negalėtų su manim apie viską kalbėt

ką aš žinau, kodėl ji taip jaučias. faktas, kad negali su manim apie viską kalbėt. alio. koks po velniais iš manęs žmogus. niekam tikęs. drįsčiau pasakyt. rimtai po velniais. žinai. bet ne tame esmė

esmės niekur nėra. niekam ji ir nerūpi. vienžo einu

kur nors kaip nors ką nors.

kadanors

einu velniop

Rodyk draugams

sommelier_

2017-06-06 parašė jackanapes

viskas visada baigiasi taip pat. ji pareiškia, kad ‘nu bet tu tai jau visai’ ir supykus išeina iš kambario.net nepastebi kaip visa ta prakeikta iliuzija ir lengvumas prasmenga skersai žemės ir tu lieki sėdėt su savo prakeiktais faktais.

ir kaltės jausmu. ir nori dingt iš čia, prašyčiau jei galima rytoj.

ir net jei jau kitą akimirką ji geria arbatą ir jūs žiūrit filmą, kuris tau nė velnio neįdomus. bet tu žiūri, nes nori būti šalia. nes žmonės sako, kad šeima yra svarbiausias dalykas pasauly. ir tu šiaip nežinai, bet pradedi jais tikėt.

ir viskas vien dėl to, kad nenorėjai pasisveikint su kažkokia moterim, kuri tavęs vis tiek niekada daugiau gyvenime nebematys. ir kuri nežino tavo vardo. ir kuriai nerūpi.

ir šiandien aš sapnavau žmogų, kuris žinojo mano vardą. aš ėjau gatve ir kažkas pašaukė mane vardu. bet aš nekreipiau dėmesio, nes man kitaip neišeina

ir kaip liūdnai tie žmonės geria arbatą. lyg pasirašydami sau mirties nuosprendį. lyg priekaištaudami man dėl visų mano sprendimų. bet galbūt tai tiesa? ką aš galų gale žinau apie gyvenimą

Rodyk draugams

go_figure

2017-06-05 parašė jackanapes

buvo keista diena, nežinau, tiesiog keista. žinai, niekad anksčiau taip nesijaučiau. ir nežinojau ar turėčiau ką nors dėl to daryt ar tiesiog mėgautis pačiu faktu.

nežinau kaip viską paaiškinti. nes nieko nesuprantu. pirmiausia, tai net nekalbu apie laiko sąvoką. jis kažkoks fragmentiškas ir nenuoseklus

žinai? sako, go figure kas, kad žmonės turėtų nors kartą skirti laiko tam, kad pažiūrėtų ką jie daro. žinai? ir aš nekalbu apie tai, kad pažiūrėtų į save iš šalies. prašyčiau.

nežinau, nors nežinau ką sako žmonės, kurie taip sako, tiesiog aš taip suprantu, tai iš esmės yra idėjos problema. sako, kad ne žmonės turi idėjų, o idėjos turi žmones, go figure

vienžo, nes maždaug, nežinau, tiesiog manau, žinai, kad galbūt esmė tame, kad žmonės visada daro prielaidą, kad jie yra geri.

pavyzdžiui aš. aš esu geras žmogus. taip gal neatrodo, ir aš žinau, kad taip neatrodo, bet aš toks esu. ir visus dalykus, kuriuos aš darau aš visada vertinu atsižvelgdama į šitą faktą.

pavyzdžiui, aš nepasveikinau savo draugės su gimtadieniu, bet, žinai, ne todėl, kad būčiau blogas žmogus, tiesiog nevertinu tokių bendravimo išraiškų ir darau prielaidą, kad ji tai supranta ir žinai, iš esmės esu geras žmogus.

bet žiūrint konkrečiai vien į faktus. aš nepasveikinau savo draugės su gimtadieniu, aš nežinojau, kad šiandien tėvo diena, aš, ką žinau, specialiai apsirengiau baisiausią džemperį savo džemperių istorijoj vien tam, kad žmonės neturėtų galimybės padaryti prielaidos, kad jie man rūpi. jau ta mano sakinių struktūra.

nesvarbu. esmė tame, kad nors atrasčiau pasiteisinimų dėl kiekvieno iš šitų faktų, galbūt svarbiau yra tai, kad priėmiau tokius sprendimus, o ne tai, kaip tai pateisinu.

nes kažkuria prasme save vertini taip, kaip vertintum pagrindinį filmo veikėją, su kuriuo susitapatini. subjektyviai. labai subjektyviai. velnias, tavo durnos smegenys pajėgios pateisinti viską. viską ką tu darai

ir leisiu sau pastebėti, kad taip, viskas ką žmonės daro kažkuria prasme ir yra pateisinama. nes jie juk žmonės. ir žinai, neracionalu tikėtis racionalių sprendimų iš neracionalių žmonių. ir ne ta prasme, kad žmonės per kvaili, kad būtų racionalūs, quite contrary, smegenys, dėl savo sandaros subtilybių, kažkuria prasme jiems net nesuteikia tokių galimybių.

vienžo, ir kai tavo smegenys nevertina tavęs objektyviai, kažkuria prasme, tu neturi progos savęs pažinti, žinai? turiu omeny, kas tas žmogus kuris po velniais. kuris sapnuoja visas tas nesąmones. ir kuris yra taip kvailai ir neracionaliai užsispyręs. aklai užsispyręs, kažkuria prasme. kažkuria prasme tame nėra nė lašo racionalumo. ir visos tos idėjos, kuriom tikiu. ir kartais man atrodo, kad jom tikiu šiek tiek per daug fanatiškai. ir ačiū dievui už tuos visus cinikus aplinkui. aš nejuokauju. nekenčiu savęs kartais už tai. už tai, kad kiekviena absoliučiai abejotina, nepagrįsta šarlataniška idėja man atrodo verta dėmesio, kai, antra vertus, neturiu nė menkiausios problemos kritiškai. ir juodai kritiškai vertinti viską, kas tik pasitaiko po akim.

nesvarbu, jaučiu kad nukrypau nuo temos, kas gal nėra jau taip ir blogai, kai galų gale puikiai suprantu, kad tikimybė, jog man pavyks pasakyti tai ką noriu praktiškai lygi nuliui.

nes antra vertus, koks galų gale skirtumas. koks skirtumas, kad nežinau kas esu. kažkuria prasme. turiu omeny, ar man rūpi žmogus kuriuo esu? labiau už tą kuriuo manau, kad esu? žinai? kokia man iš to nauda? tai nepakeis to, kaip mano smegenys reaguoja į aplinką.

o gal pakeis? tiek daug klausimų, o aš turiu tik vieną galvą

//

why, I don’t specifically think of it. I just rather like it, is all.

Rodyk draugams

afternoon

2017-06-03 parašė jackanapes

mes važiavom traukiniu. vidury buvo stalas ir niekas neturėjo ką pasakyt. aš paklausiau žmonių, kas jie norėtų kad būtų užrašyta ant jų antkapių. ir viena mergina, kitam stalo gale, pasakė, kad nori, kad ant jo būtų dvi pelėdos. kad atseit yra legenda apie tas pelėdas. ir jos esmė tame, kad viskas ką mes sukuriam po kurio laiko yra pamirštama, kad kiti žmonės visa tai galėtų sukurti iš naujo

kažkuria prasme tai buvo gražus sapnas, žinai, kol nepradedi galvoti

Rodyk draugams

laborious_scribbling

2017-05-30 parašė jackanapes

vėl sapnavau savo tėvą. nežinau, man atrodo mano durna galva ima su visu tuo susitaikyti.

sakiau motinai, kad kitą savaitę grįšiu. bent jau savaitei ar panašiai. vienaip ar kitaip, neturiu pasirinkimo. gal taip ir geriau, galų gale, ji turės progą kuriam laikui nusiramint. negi man gaila. ji vis dėlto mano motina. žmonės sako, kad meilė egzistuoja, nes visi žmonės myli savo tėvus.

na taip, faktas. bet iš esmės viskas priklauso nuo žodžio apibrėžimo. žinai? ir neturiu noro pradėti gilintis į visas tas tėvo ir motinos idėjas, kurios gražios pačios savaime. bet kaip žmogus. ji galų gale tik žmogus, kažkuriuo metu mūsų amžiaus skirtumas bus nebereikšmingas. ir aš būsiu galutinai užmiršus savo vaikystę. ir kas man tada iš jos liks? ji bus moteris. kuri yra mano draugė. ir kuriai aš rūpiu

hm, gal tame ir yra esmė? gal tai ir yra viso to apibrėžimas.

velnias, dabar viskas atrodo taip aišku. žmonėm rūpi kiti žmonės. tai taip keista kažkuria prasme. turiu omeny, kodėl? kokio velnio kam nors turėtų rūpėti kitas žmogus?

velniop. tikriausiai reikia laiko šitai informacijai nusisėdėti.

ar nusigulėti ar nusidėvėti ar įsisenėti ar kaip nori.

//

mano mielas dienorašti, po to kai baigės cukraus pudra išmokau kepti blynus. pasirodo giliai spintelėj, po krūva skirtingų arbatų kurių niekas negeria ir po krūva prieskonių, kurių niekas nenaudoja buvo pakas miltų.

atsimenu kodėl jį pirkau. miltų reikėjo veido kaukei ar kažkam panašaus. kurios taip ir nepasidariau, nes tingėjau. ko visai nesigailiu.

ir pasirodo, kad miltus galima sumaišyt su vandeniu ir, žinai. vualia.

tai juokinga, žinau. kada nors pasakosiu apie tai savo ateities arba praeities draugams ir jie sakys, kad aš išsikrausčiau iš proto. ir jie nesupras mano šitos keistos manijos.

garbės žodis, tai toli gražu ne pats durniausias dalykas kurį esu padarius. bet tai juokinga.

//

ant mano kulno milžiniška pūslė. vieną kart prieš eidama miegot pradūriau ją adata, bet ryte ji vėl buvo tokia pat pritvinkus kaip niekad. viskas dėl to trisdešimt kilometrų žygio

nežinau kodėl tau tai sakau. galų gale tai tik faktai. ir galų gale koks man skirtumas. koks tikslas bandyt papasakot istoriją, jos tokios beprasmiškos platesniam kontekste. nežinau kartais kodėl išvis rašau. įprotis tikriausiai. arba žinai, esu per daug neapsakomai kūrybingas žmogus ir jei laikysiu viską savo durnoj galvoj vieną  naktį visos mano smegenys ištekės pro ausį ant pagalvės

ar žinojai, kad žmogaus genialumą lemia ne egzistuojančių jungčių skaičius, o kažkokia viską jungianti masė, kurios pavadinimą užmiršau, nes, pirmiausia, tikriausiai net nesiteikiau jo kaip reikalas išgirsti

Rodyk draugams

attraction_of_abstraction

2017-05-29 parašė jackanapes

neturiu noro kalbėt su savo motina. žinau ko ji nori. žinau ko ji klaus. ir taip toliau ir panašiai. ir kalbėjau vakar. vakar. vakar. su savo drauge. ir ji man kokias penkiolika minučių pasakojo apie vieną mergą. ir atseit faktas tas, kad ji nėra įkvepiantis žmogus. žinai. ir aš sakiau, kad žinau. ir kad taip toliau ir panašiai. bet velnias, kokio velnio aš turiu teisę po velniais galvot, kad aš esu įkvepiantis žmogus.

vienžo. žiūrėjau youtubėj video apie tai kaip žmonės gauna priėmimo/nepriėmimo laiškus iš universitetų. nežinau kodėl. ką aš išvis žinau. ir, vienžo, nežinau. vienžo. aš juos žiūrėjau. it happened. neturiu jokio po velniais pasiteisinimo. ir ką žinau, žinai

man atrodo, kad sapnavau savo tėvą. man atrodo, kad mes valgėm pietus ir apie kažką kalbėjom. bet šiaip neatsimenu. nes atsimenu tik kad kai pabudau lijo ir žinai. viskas. daugiau nieko. tiesiog lijo ir viskas

ir baigės ta prakeikta cukraus pudra. koks netikėtumas, tiesa? pasirodo jos užtenka kur kas trumpiau nei cukraus. ir aš galvojau. ir vis dar galvoju. ar žmonės geria arbatą su cukraus pudra? ir kodėl aš apie tai nežinau

dar galvojau apie tai, kaip mane iš esmės erzina kavos fenomenas. mane nervina, kad žmonės po velniais jaučiasi tarsi turintys teisę jaustis kažkokias ypatingais (niekad neišmokstu rašyt šito žodžio) vien dėl to, kad geria kavą. nežinau, mane nervina, kad žmonės jaučias gilūs ir įdomūs vien dėl to, kad geria kavą.

žinai? ir man po velniais visai neįdomu ar tu ją geri ar ne. ir man neįdomu, kad kartais ir įdomūs žmonės geria kavą. nežinau, tiesiog tas vaizdas žmogaus, kuris atsikelia ryte ir tiesiog negali be puodelio kavos. nes ką žinau, nes jis tikrai užmigtų per ateinančią valandą ar panašiai. vemt verčia. nežinau, gal mane tiesiog nervina, kad jie taip didžiuojas savo nesugebėjimu kontroliuoti savęs, žinai

uhh, tiesiog nebegaliu apie tai galvot, nes išeisiu iš proto. lyg čia po velniais būtų nežmoniškas žygdarbis padaryti mankštą ir suvalgyti normalius pusryčius

vienžo. nežinau, tikriausiai reikia išeiti į lauką. nežinau, žinai, nes aš nė velnio nenoriu ten eit. ką man ten po velniais veikt. skaičiuot žmones kurie vakarais išeina pabėgiot. žinai

nežinau, galbūt mane tiesiog sunervino tas mūsų pokalbis, žinai. turiu omeny, nes na ir kas, kad nesu įkvepiantis žmogus. kodėl tai išvis turėtų būt svarbu. kodėl aš negaliu tiesiog, ką žinau, žinai? kodėl taip svarbu būti įkvepiančiu žmogum? kas čia tokio gero? turiu omeny, aš puikiai žinau, kad yra milijardai po velnių pasaulio pusių, kurių aš nematau, nes ką žinau. bet ar aš tikrai po velniais tiek daug prarandu. nes man taip neatrodo. žinai? ir ji gera mano draugė, žinai? aš negaliu po velniais lengva ranka numoti į viską ką ji sako. ai, vienžo. nežinau, dabar tikrai geriau jau eisiu

Rodyk draugams