BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

laborious_scribbling

vėl sapnavau savo tėvą. nežinau, man atrodo mano durna galva ima su visu tuo susitaikyti.

sakiau motinai, kad kitą savaitę grįšiu. bent jau savaitei ar panašiai. vienaip ar kitaip, neturiu pasirinkimo. gal taip ir geriau, galų gale, ji turės progą kuriam laikui nusiramint. negi man gaila. ji vis dėlto mano motina. žmonės sako, kad meilė egzistuoja, nes visi žmonės myli savo tėvus.

na taip, faktas. bet iš esmės viskas priklauso nuo žodžio apibrėžimo. žinai? ir neturiu noro pradėti gilintis į visas tas tėvo ir motinos idėjas, kurios gražios pačios savaime. bet kaip žmogus. ji galų gale tik žmogus, kažkuriuo metu mūsų amžiaus skirtumas bus nebereikšmingas. ir aš būsiu galutinai užmiršus savo vaikystę. ir kas man tada iš jos liks? ji bus moteris. kuri yra mano draugė. ir kuriai aš rūpiu

hm, gal tame ir yra esmė? gal tai ir yra viso to apibrėžimas.

velnias, dabar viskas atrodo taip aišku. žmonėm rūpi kiti žmonės. tai taip keista kažkuria prasme. turiu omeny, kodėl? kokio velnio kam nors turėtų rūpėti kitas žmogus?

velniop. tikriausiai reikia laiko šitai informacijai nusisėdėti.

ar nusigulėti ar nusidėvėti ar įsisenėti ar kaip nori.

//

mano mielas dienorašti, po to kai baigės cukraus pudra išmokau kepti blynus. pasirodo giliai spintelėj, po krūva skirtingų arbatų kurių niekas negeria ir po krūva prieskonių, kurių niekas nenaudoja buvo pakas miltų.

atsimenu kodėl jį pirkau. miltų reikėjo veido kaukei ar kažkam panašaus. kurios taip ir nepasidariau, nes tingėjau. ko visai nesigailiu.

ir pasirodo, kad miltus galima sumaišyt su vandeniu ir, žinai. vualia.

tai juokinga, žinau. kada nors pasakosiu apie tai savo ateities arba praeities draugams ir jie sakys, kad aš išsikrausčiau iš proto. ir jie nesupras mano šitos keistos manijos.

garbės žodis, tai toli gražu ne pats durniausias dalykas kurį esu padarius. bet tai juokinga.

//

ant mano kulno milžiniška pūslė. vieną kart prieš eidama miegot pradūriau ją adata, bet ryte ji vėl buvo tokia pat pritvinkus kaip niekad. viskas dėl to trisdešimt kilometrų žygio

nežinau kodėl tau tai sakau. galų gale tai tik faktai. ir galų gale koks man skirtumas. koks tikslas bandyt papasakot istoriją, jos tokios beprasmiškos platesniam kontekste. nežinau kartais kodėl išvis rašau. įprotis tikriausiai. arba žinai, esu per daug neapsakomai kūrybingas žmogus ir jei laikysiu viską savo durnoj galvoj vieną  naktį visos mano smegenys ištekės pro ausį ant pagalvės

ar žinojai, kad žmogaus genialumą lemia ne egzistuojančių jungčių skaičius, o kažkokia viską jungianti masė, kurios pavadinimą užmiršau, nes, pirmiausia, tikriausiai net nesiteikiau jo kaip reikalas išgirsti

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą