BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

qqqqqqqqqqqqwee

velnias kaip čia šalta velniai rautų. nesakau, kad man nepatinka. šiandien galvojau, kad šiandien labai gera diena, bet dabar nebeatsimenu kodėl. gal todėl, kad prisivalgiau to cukraus apie kurį kalbėjau anksčiau, kas žino. aš žinau. bet nesakysiu.

vienžo. atsimeni tą knygą. šimtas metų vienatvės. aš faktas nelabai, bet žinau, kad tu skaitei. prašyčiau, tikrai žinau kad skaitei. turiu omeny, gali maivytis kiek tinkamas žinau, kad skaitei. ir esmė šiaip ne tame. esmė tame, kad viskas kas man liko iš tos knygos tai suvokimas, kaip viskas laikui bėgant pasikeičia kai tave ilgai palieką vieną su savo durnom, pageidautina durnom, mintim.

turiu omeny, dauguma dalykų šiaip atrodytų durni ir panašiai, bet kuo daugiau būni vienas ir kuo geriau pradedi apie viską galvoti pastebi kad viskas yra kažkuria prasme daug paprasčiau negu atrodo, žinai. ir dauguma dalykų nėra tokie jau svarbūs kaip kad visuomenė juos pateikia. nežinau kaip viskas nuo tos knygos perėjo prie šitos išvados, bet yra kaip yra. kaip yra kaip yra. kaip yra kaip yra

is an informer!

to laiško vis dar neišsiunčiau. velniop, pagalvojau. apseisiu. ir turiu omeny ne šiandien ir ne rytoj. visam po velniais gyvenimui apseisiu. man nereikia tų žmonių ir man nereikia jų meno. ir išvis man to meno nereikia. ant mano sienų. mano sienų. Mano Sienų nėra nei vieno paveikslo. tik atsiklijavę tapetai. you know how it is.

ir galų gale net nesu tikra ar man išvis patinka į tuos paveikslus žiūrėt. jie kaip rebusai. kaip prakeikti rebusai. aš tau sakau. aš tau sakau ir tu nesiklausai. nes tu niekad nesiklausai. kad tave kur. kam tau tos ausys išvis reikalingos. kad būtų už ko plaukus užsikišt?

šiandien išsiploviau galvą. nes vakar skaičiau, kad galvą plauti sveika. nes anksčiau, suprask, nežinojau, kad galvą reikia plaut ir galvojau, kad žmonės taip daro tik todėl kad yra prakeiktų reklamų aukos ir nori velniai žino kam padaryt velniai žino kokį įspūdį. bet žmonėm nerūpi kaip tu po velniais atrodai. kažkiek rūpi. turiu omeny, bet esmė tame, kad jiem kur kas daugiau rūpi jie patys

velnias, ne apie tai norėjau kalbėt. norėjau pasakyt, kad kai išsiploviau plllaukus pažiūrėjau į savo galvos odą ir ji buvo balta. turiu omeny labai balta. kaip sūris. bent jau man taip prie to apšvietimo pasirodė. ir tada aš pagalvojau, kas būtų jei aš tuos savo plaukus nukirpčiau. ko žinoma niekad nepadaryčiau, nes etiketas reikalauja į save neatkreipti dėmesio, ir tu juk žinai, kad aš all about that etiketą:). tikriausiai tai vadinama plaukų skutimu. bet man nepatinka tas žodis.

kam jis išvis gali patikt, nesuprantu kodėl išvis tau turiu sakyt, kad jis man nepatinka. juk jis akivaizdžiai nepatinka nei vienam žmogui šitoj lietuvoj. ir tas jonas jablonskis su savo milijonu vaikų dabar tikriausiai užmigt negali. nes sąžinė graužia. už tokio žodžio sukūrimą. turiu omeny juk jonas jablonskis buvo tas didvyris kuriam už lietuvių kalbą turim dėkot. ar jam tik už gramatiką. nežinau šiaip

ne ne, juokauju. vėliau jį pagooglinau. plius. gal taip ir atrodo. ir greičiausiai kad atrodo, nes visi po velniais mes tokie kritiški kartais, nesu jau visiškas idiotas. velniai griebtų. tik pažiūrėk į mane. sakau, kad nesu visiškas idiotas. kažin ar pati su tuo norėčiau sutikti. žinai. nes medalis turi dvi puses ir man šalta ir man jau baisu dėl to, kas daros ant mano kilimo

ir aš nejuokauju. ir nekalbu metaforom. man tikrai baisu. tas kilimas kaip iš beprotnamio. rimtai. ir man baisu, kad tai gali paveikti mano paveikią psichiką ir bijau kad mano smegenys, gali pradėti atitinkamai veikti atitinkamai reaguodamos į aplinką. žinai kaip būna

žinai kaip būna kai po velniais susišukuoji ir apsirengi kaip ispanijos karalius. juk žinai.? visi ten buvom. visi viską matėm ir visi viską valgėm. ir tu dabar čia sėdi ir ketini man aiškint kitaip

ir ką gi po velniais aš čia šneku. tai aišku, kad ketini. kaip neketinsi. ir tu teisus.

ah, man. vienžo. tau tikriausiai nerūpi. ir tu tikriausiai nežinai. nors užbėgu sau už akių. aš visada užbėgu sau už akių. visada taip būna. turiu omeny, man reikia įsikalt į galvą, kad neverta nieko sakyti tol, kol neturėjau progos pati sau paprieštarauti

faktas. priėjus tokią išvadą man tikriausiai tektų amžiam užsičiaupti. bet vienžo. vienžo, aš priėjau išvadą, kad esu kiek per daug nekantrus žmogus. tarkim kai man žmonės nori išsipasakoti. r jie dažniausiai nenori, nes niekas nenori man nieko pasakot, nes aš vis tiek nesuprasiu. ir iš dalies negaliu su jais ginčytis. aš tikrai nesuprantu. ir tikrai nesu žmogus kuris galėtų pasiūlyti savo tvirtą petį ar ką ten žmonės siūlo. bet vienžo. jeigu jau taip išeina, kad kažkas man apie kažką asmeniško pasakoja. aš visada juos kažkiek skubinu ir visada kažkaip skubu prieiti prie išvados ir išspręsti problemą. visai nesenai tai pastebėjau

velnias. nežinau po velniais iš kur tie prakeikti mano draugai tokie, velnias nuostabūs žmonės

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą